Traukiniai atmosferai gali pakenkti labiau nei lėktuvai

Publikuota: 2009 m. birželio 9 d. antradienis

Geležinkelio stotis

Šaltinis: www.itzinios.lt

Kaip manote, ar šis teiginys yra teisingas, ar klaidingas: traukiniu keliaujant per Bostoną, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei skrendant reaktyviniu lėktuvu? Turbūt nustebsite, tačiau šis teiginys yra klaidingas. Naujajame tyrime buvo nagrinėjama „gyvenimo ciklo“ dujų emisija ir buvo lyginamos vienuolikos transporto priemonių rūšių išskiriamos dujos. Kalifornijos universiteto mokslininkai Mikhail Chester ir Arpad Horvath pažvelgė iš kito kampo – jie nagrinėjo ne tik įvairių tipų automobilių, traukinių, autobusų ar lėktuvų išmetamas dujas, bet ir atsižvelgė į infrastruktūrą, jiems reikalingus degalus. Transporto tyrimų ekspertas Abigail Bristow tvirtina, jog šis tyrimas yra labai svarbus, kadangi bandoma palyginti transporto priemones, esant vienodoms sąlygoms. Mikhail Chester ir Arpad Horvath apskaičiavo, kiek traukinys, automobilis, autobusas ir lėktuvas gali nugabenti keleivių ir kokį atstumą gali nukeliauti per jų naudojimo laikotarpį. Taip pat buvo apskaičiuota, kiek per šį laikotarpį buvo sunaudota infrastruktūros elementų – bėgių ir kelių. Kelionių traukiniais metu išmetama net du kartus daugiau dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Tuo tarpu kelionėms ore reikia nedaug infrastruktūros. Taigi, buvo išsiaiškinta, jog per visą „gyvenimo ciklą“ išmetama 10 – 20 proc. daugiau dujų.

Tuščios vietos

Automobiliai dujų išmeta daugiau nei bet kuri kita transporto priemonė. Tyrėjai išsiaiškino, jog beveik tuščias, ne piko metu važiuojantis autobusas išskiria net 8 kartus daugiau dujų vienam keleiviui, nei toks pat autobusas, važiuojantis piko valandomis ir vežantis daugiau keleivių. Vadinasi, pilni autobusai aplinkai padaro mažiau žalos. „Dažnai manoma, jog masinis pervežimas labiau taupo energiją nei automobiliai. Tačiau šis faktas ne visada yra teisingas“, – sakė Mikhail Chester. Autobusai aplinkai nedaug žalos daro tik tuo atveju, jei juose važiuoja daug žmonių. Tačiau jei juose yra vos keletas keleivių, tai gamtą labiau tausoja automobiliai. Šis tyrimas taip pat pabrėžė, jog elektriniai traukiniai ir automobiliai taip pat gali prisidėti prie dujų išmetimo. Taip nutiks tuo atveju, jei elektros energijos gamybai bus deginamas iškastinis kuras. Buvo pastebėta, jog Bostono lengvasis traukinys išmeta šiek tiek daugiau dujų nei vidutinio dydžio ir dideli lėktuvai (taip yra dėl to, jog net 82 proc. elektros pagaminama deginant iškastinį kurą).

Aiškesnis vaizdas

Gautieji tyrimo rezultatai gali padėti sumažinti dujų išmetimą. Automobiliai, autobusai ir lėktuvai pirmauja pagal dujų, išskiriamų per išmetimo vamzdį, kiekį. Taigi, geriausias būdas, galintis sumažinti išmetamų teršalų kiekį, yra padidinti kuro naudojimo efektyvumą bei paskatinti atsinaujinančio kuro naudojimą. JAV geležinkelių tinklas sukuria kitą problemą. Daugiau nei pusę „gyvenimo ciklo“ emisijų sudaro infrastruktūra: stoties pastatai, energijos tiekimas stotims, apšviestos automobilių stovėjimo aikštelės bei eskalatoriai. Vyriausybė, svarstydama geležinkelių tinklo plėtrą, turėtų atsižvelgti į išmetamų dujų kiekį. Viešojo transporto sistema, jei ja naudosis nedidelis žmonių skaičius, gali sąlygoti didelę dujų emisiją. „Nauja geležinkelių sistema turėtų būti gerai integruota į visą transporto sistemą, – sakė Mikhail Chester. – Reikėtų vengti statyti naujas geležinkelio sistemas nuošalesnėse vietose, jeigu papildomai reikėtų keliauti ir automobiliais bei įrengti stovėjimo aikšteles“.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Neatrasta ekonominė nauda: geologai ieško meteoritinių kraterių

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. skaityti »

LG prisijungė prie Atvirojo automobilių aljanso ir kurs išmaniųjų automobilių įrangą

„LG Electronics“ (LG) tapo Atvirojo automobilių aljanso (ang. Open Automotive Alliance) nare. skaityti »

Procesorių gamintojos „Intel“ sukurta kamera atpažins jūsų nuotaiką

Procesorių gamintoja „Intel“ kitais metais planuoja į planšetinių kompiuterių modelius montuoti erdvinį pasaulio vaizdą galinčias filmuoti „RealSense 3D“ kameras. skaityti »

LG pristato „LG G Watch“ su „Android Wear“ operacine sistema

„LG Electronics“ (LG) pristato „LG G Watch“ laikrodį, vieną iš pirmųjų įrenginių su „Google“ operacine sistema „Android Wear“, pritaikyta dėvimiems įrenginiams. skaityti »

Brazilijos futbolo stadionas iš saulės pagamina daugiau energijos nei 11 čempionato dalyvių

Vienuolika iš 32 pasaulio futbolo čempionate dalyvaujančių valstybių sugeneruoja mažiau saulės energijos, nei Brazilijos nacionalinis stadionas. skaityti »

Žinutėmis perduodami kvapai – jau realybė!

Amerikos gamtos istorijos muziejus (angl. Museum of Natural History) Manhetene, bendradarbiaudamas su išradėjais profesoriumi David Edwards ir Rachel Field, pademonstravo savo naują kvapų-pranešimų platformą. skaityti »

Radijo bangomis valdomų laivelių komanda – tarp laimėtojų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) komanda Lietuvos motorlaivių federacijos taurės varžybose varžėsi dviejose laivų modelių klasėse. skaityti »

Eksperimentas patvirtino: žmonių teleportacija įmanoma

Žmonių persikėlimas erdvėje gali tapti realybe, kadangi jokie fizikos dėsniai iš esmės neprieštarauja didelių objektų, įskaitant žmones teleportacijai, teigia mokslininkai. skaityti »

NASA kosminiame „sode“ astronautai sėja pirmąsias daržoves

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. skaityti »

Jau greitai skrydžiai lėktuvu bus valdomi mintimis

Profesorius Florian Holzapfel su mokslininkų komanda vykdydami ES finansuojamą projektą „Brainflight“, tiria būdus, kaip smegenys galėtų kontroliuoti skrydį lėktuvu. skaityti »