Traukiniai atmosferai gali pakenkti labiau nei lėktuvai

Publikuota: 2009 m. birželio 9 d. antradienis

Geležinkelio stotis

Šaltinis: www.itzinios.lt

Kaip manote, ar šis teiginys yra teisingas, ar klaidingas: traukiniu keliaujant per Bostoną, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei skrendant reaktyviniu lėktuvu? Turbūt nustebsite, tačiau šis teiginys yra klaidingas. Naujajame tyrime buvo nagrinėjama „gyvenimo ciklo“ dujų emisija ir buvo lyginamos vienuolikos transporto priemonių rūšių išskiriamos dujos. Kalifornijos universiteto mokslininkai Mikhail Chester ir Arpad Horvath pažvelgė iš kito kampo – jie nagrinėjo ne tik įvairių tipų automobilių, traukinių, autobusų ar lėktuvų išmetamas dujas, bet ir atsižvelgė į infrastruktūrą, jiems reikalingus degalus. Transporto tyrimų ekspertas Abigail Bristow tvirtina, jog šis tyrimas yra labai svarbus, kadangi bandoma palyginti transporto priemones, esant vienodoms sąlygoms. Mikhail Chester ir Arpad Horvath apskaičiavo, kiek traukinys, automobilis, autobusas ir lėktuvas gali nugabenti keleivių ir kokį atstumą gali nukeliauti per jų naudojimo laikotarpį. Taip pat buvo apskaičiuota, kiek per šį laikotarpį buvo sunaudota infrastruktūros elementų – bėgių ir kelių. Kelionių traukiniais metu išmetama net du kartus daugiau dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Tuo tarpu kelionėms ore reikia nedaug infrastruktūros. Taigi, buvo išsiaiškinta, jog per visą „gyvenimo ciklą“ išmetama 10 – 20 proc. daugiau dujų.

Tuščios vietos

Automobiliai dujų išmeta daugiau nei bet kuri kita transporto priemonė. Tyrėjai išsiaiškino, jog beveik tuščias, ne piko metu važiuojantis autobusas išskiria net 8 kartus daugiau dujų vienam keleiviui, nei toks pat autobusas, važiuojantis piko valandomis ir vežantis daugiau keleivių. Vadinasi, pilni autobusai aplinkai padaro mažiau žalos. „Dažnai manoma, jog masinis pervežimas labiau taupo energiją nei automobiliai. Tačiau šis faktas ne visada yra teisingas“, – sakė Mikhail Chester. Autobusai aplinkai nedaug žalos daro tik tuo atveju, jei juose važiuoja daug žmonių. Tačiau jei juose yra vos keletas keleivių, tai gamtą labiau tausoja automobiliai. Šis tyrimas taip pat pabrėžė, jog elektriniai traukiniai ir automobiliai taip pat gali prisidėti prie dujų išmetimo. Taip nutiks tuo atveju, jei elektros energijos gamybai bus deginamas iškastinis kuras. Buvo pastebėta, jog Bostono lengvasis traukinys išmeta šiek tiek daugiau dujų nei vidutinio dydžio ir dideli lėktuvai (taip yra dėl to, jog net 82 proc. elektros pagaminama deginant iškastinį kurą).

Aiškesnis vaizdas

Gautieji tyrimo rezultatai gali padėti sumažinti dujų išmetimą. Automobiliai, autobusai ir lėktuvai pirmauja pagal dujų, išskiriamų per išmetimo vamzdį, kiekį. Taigi, geriausias būdas, galintis sumažinti išmetamų teršalų kiekį, yra padidinti kuro naudojimo efektyvumą bei paskatinti atsinaujinančio kuro naudojimą. JAV geležinkelių tinklas sukuria kitą problemą. Daugiau nei pusę „gyvenimo ciklo“ emisijų sudaro infrastruktūra: stoties pastatai, energijos tiekimas stotims, apšviestos automobilių stovėjimo aikštelės bei eskalatoriai. Vyriausybė, svarstydama geležinkelių tinklo plėtrą, turėtų atsižvelgti į išmetamų dujų kiekį. Viešojo transporto sistema, jei ja naudosis nedidelis žmonių skaičius, gali sąlygoti didelę dujų emisiją. „Nauja geležinkelių sistema turėtų būti gerai integruota į visą transporto sistemą, – sakė Mikhail Chester. – Reikėtų vengti statyti naujas geležinkelio sistemas nuošalesnėse vietose, jeigu papildomai reikėtų keliauti ir automobiliais bei įrengti stovėjimo aikšteles“.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »