Traukiniai atmosferai gali pakenkti labiau nei lėktuvai

Publikuota: 2009 m. birželio 9 d. antradienis

Geležinkelio stotis

Šaltinis: www.itzinios.lt

Kaip manote, ar šis teiginys yra teisingas, ar klaidingas: traukiniu keliaujant per Bostoną, išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei skrendant reaktyviniu lėktuvu? Turbūt nustebsite, tačiau šis teiginys yra klaidingas. Naujajame tyrime buvo nagrinėjama „gyvenimo ciklo“ dujų emisija ir buvo lyginamos vienuolikos transporto priemonių rūšių išskiriamos dujos. Kalifornijos universiteto mokslininkai Mikhail Chester ir Arpad Horvath pažvelgė iš kito kampo – jie nagrinėjo ne tik įvairių tipų automobilių, traukinių, autobusų ar lėktuvų išmetamas dujas, bet ir atsižvelgė į infrastruktūrą, jiems reikalingus degalus. Transporto tyrimų ekspertas Abigail Bristow tvirtina, jog šis tyrimas yra labai svarbus, kadangi bandoma palyginti transporto priemones, esant vienodoms sąlygoms. Mikhail Chester ir Arpad Horvath apskaičiavo, kiek traukinys, automobilis, autobusas ir lėktuvas gali nugabenti keleivių ir kokį atstumą gali nukeliauti per jų naudojimo laikotarpį. Taip pat buvo apskaičiuota, kiek per šį laikotarpį buvo sunaudota infrastruktūros elementų – bėgių ir kelių. Kelionių traukiniais metu išmetama net du kartus daugiau dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Tuo tarpu kelionėms ore reikia nedaug infrastruktūros. Taigi, buvo išsiaiškinta, jog per visą „gyvenimo ciklą“ išmetama 10 – 20 proc. daugiau dujų.

Tuščios vietos

Automobiliai dujų išmeta daugiau nei bet kuri kita transporto priemonė. Tyrėjai išsiaiškino, jog beveik tuščias, ne piko metu važiuojantis autobusas išskiria net 8 kartus daugiau dujų vienam keleiviui, nei toks pat autobusas, važiuojantis piko valandomis ir vežantis daugiau keleivių. Vadinasi, pilni autobusai aplinkai padaro mažiau žalos. „Dažnai manoma, jog masinis pervežimas labiau taupo energiją nei automobiliai. Tačiau šis faktas ne visada yra teisingas“, – sakė Mikhail Chester. Autobusai aplinkai nedaug žalos daro tik tuo atveju, jei juose važiuoja daug žmonių. Tačiau jei juose yra vos keletas keleivių, tai gamtą labiau tausoja automobiliai. Šis tyrimas taip pat pabrėžė, jog elektriniai traukiniai ir automobiliai taip pat gali prisidėti prie dujų išmetimo. Taip nutiks tuo atveju, jei elektros energijos gamybai bus deginamas iškastinis kuras. Buvo pastebėta, jog Bostono lengvasis traukinys išmeta šiek tiek daugiau dujų nei vidutinio dydžio ir dideli lėktuvai (taip yra dėl to, jog net 82 proc. elektros pagaminama deginant iškastinį kurą).

Aiškesnis vaizdas

Gautieji tyrimo rezultatai gali padėti sumažinti dujų išmetimą. Automobiliai, autobusai ir lėktuvai pirmauja pagal dujų, išskiriamų per išmetimo vamzdį, kiekį. Taigi, geriausias būdas, galintis sumažinti išmetamų teršalų kiekį, yra padidinti kuro naudojimo efektyvumą bei paskatinti atsinaujinančio kuro naudojimą. JAV geležinkelių tinklas sukuria kitą problemą. Daugiau nei pusę „gyvenimo ciklo“ emisijų sudaro infrastruktūra: stoties pastatai, energijos tiekimas stotims, apšviestos automobilių stovėjimo aikštelės bei eskalatoriai. Vyriausybė, svarstydama geležinkelių tinklo plėtrą, turėtų atsižvelgti į išmetamų dujų kiekį. Viešojo transporto sistema, jei ja naudosis nedidelis žmonių skaičius, gali sąlygoti didelę dujų emisiją. „Nauja geležinkelių sistema turėtų būti gerai integruota į visą transporto sistemą, – sakė Mikhail Chester. – Reikėtų vengti statyti naujas geležinkelio sistemas nuošalesnėse vietose, jeigu papildomai reikėtų keliauti ir automobiliais bei įrengti stovėjimo aikšteles“.

 

 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »