Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Publikuota: 2014 m. gegužės 4 d. sekmadienis

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą, kuri leistų sumažinti triukšmo lygį 2–4 decibelais, o tai turėtų pastebimai pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

Remiantis Vilniuje atliktais triukšmo matavimo tyrimais, nustatytos normos sostinės gyvenamųjų rajonų gatvėse dažniausiai viršijamos bent 5–10 decibelų, tad tylioji kelio danga padėtų sumažinti triukšmą iki leistinos ribos. Dėl ypatingos savo struktūros naujiesiems asfalto mišiniams, gaminamiems iš įprastinių medžiagų, kontaktuojant su automobilių padangomis ne tik kils mažiau triukšmo, bet dalis jo bus ir sugeriama.

„Nors užsienyje triukšmą mažinantys asfalto mišiniai bandomi jau ne vienus metus, po išsamios jų analizės paaiškėjo, kad šilto klimato šalyse naudojamos kelio dangos Lietuvoje nebūtų efektyvios dėl dažnų temperatūrų pasikeitimų iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai. Tad kuriami asfalto mišiniai yra specialiai pritaikyti lietuviškam klimatui. Tikimės jau kitais metais įrengti bandomuosius kelio ruožus, kad galėtume tęsti savo tyrimus eksploatacijos sąlygomis“, – pasakojo VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.

Bandant naujuosius asfalto mišinius, Lietuvoje pirmą kartą atlikti unikalūs akustinių savybių ir atsparumo klimato sąlygoms bandymai – asfalto bandiniai buvo tiriami juos dirbtinai užšaldant ir atšildant vandenyje, taip imituojant agresyvias aplinkos sąlygas žiemos periodu.

Siekiama, kad kuriami asfalto mišiniai pasižymėtų panašiomis eksploatacinėmis savybėmis kaip ir įprastiniai skaldos ir mastikos asfalto bei asfaltbetonio mišiniai, o jiems pagaminti būtų naudojamos tos pačios sudedamosios dalys: skalda, mineraliniai milteliai ir bitumas, tačiau jos maišomos kitokiu santykiu.

Kuriant lietuviškos tyliosios dangos koncepciją buvo optimizuojama jos paviršiaus tekstūra – sumažinta didžiausia mineralinių medžiagų dalelė bei jų pasiskirstymas mišinyje. Dėl to mineralinės dalelės ir oro tuštymės sudaro tolygų paviršių, leidžiantį sumažinti padangos vibracijas. Didesnis oro tuštymių kiekis taip pat padidina dangos paviršiumi sklindančių garso bangų sugertį.

VGTU mokslininkai teigia, kad tyliosios kelio dangos kaina būtų dalinai didesnė negu įprastai naudojamo asfalto, tačiau įvertinus tai, kad tuomet užtektų plonesnio dangos sluoksnio, jos naudojimas ekonomiškai atsipirktų. Taip pat specialūs asfalto mišiniai kurtų pridėtinę vertę gerindami žmonių gyvenimo sąlygas.

VGTU inovacijos plėtojimą skatina ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Jos planuose numatyta triukšmą mažinančius asfalto mišinius diegti šalies keliuose jau netolimoje ateityje.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »