„Užšaldyti“ vaikai sveikesni nei „švieži“

Publikuota: 2008 m. liepos 15 d. antradienis

Naujagimiai
Danijos mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad iš užšaldytų embrionų gimę vaikai yra sveikesni, nei iš „šviežių“.

Vaikai, gimę naudojant dirbtinį apvaisinimą, rečiau būna neišnešioti ar neišsivystę, jeigu jų embrionai iš pradžių buvo užšaldyti, o po to atšildyti, nei kūdikiai „iš mėgintuvėlio“, gauti iš šviežių embrionų, skelbia britų dienraštis „Times“.

Mokslininkai nustatė, kad užšaldytų embrionų naudojimą galima laikyti visiškai saugiu metodu.

Kita tyrėjų grupė Barselonoje vykusioje Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos konferencijoje pranešė, kad sėkmingų dirbtinio apvaisinimo bandymų skaičius padidėjo 15 proc. pradėjus naudoti vadinamąjį „gyvybingumo indeksą“, kuris suteikia galimybę atrinkti geriausiai sveikam nėštumui tinkančius embrionus.

Užšaldytų embrionų tyrimai, atlikti Kopenhagos universiteto ligoninėje daktarės Anjos Pinborg vadovaujamos mokslininkų grupės, yra svarbūs dėl to, kad moterys vis dažniau raginamos naudoti tik vieną šviežią embrioną (kad išvengtų daugiavaisio nėštumo), o likusius embrionus užšaldyti vėlesniam naudojimui.

Tačiau daktarė A. Pinborg pastebėjo, kad vargu ar užšaldymas stiprina embrionų sveikatą. Tyrimo rezultatus ko gero būtų galima aiškinti tuo, kad dažniausiai užšaldyti embrionus sutinka jaunos moterys su geromis prognozėmis. Egzistuoja didesnė tikimybė, kad ne tokie kokybiški embrionai gali žūti atšildymo proceso metu.

„Šie tyrimai tekia vilčių, – tvirtino Anja Pinborg Barselonoje vykusioje konferencijoje. – Mūsų rezultatai ir toliau lieka pozityvūs. Užšaldytų embrionų įsodinimas gali būti vertinamas kaip absoliučiai saugi procedūra, kurią net galima būtų naudoti dažniau.“

Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai konferencijoje pareiškė, kad dirbtinio apvaisinimo operacijų sėkmingumą galima padidinti net 15 proc. naudojant naują „gyvybingumo testą“. Jis 70 proc. atvejų leidžia nustatyti, kurie embrionai prigis moters gimdoje.

Panaudojus neinvazinę procedūrą ištiriama maitinamosios terpės, kurioje embrionai vystosi laboratorijoje, cheminė sudėtis. Mokslininkai tikisi, kad ši technologija bus parengta visuotinai naudoti per 2–3 metus. Jų manymu, „gyvybingumo indekso“ nustatymas gali tapti privaloma vaisingumo tyrimų dalimi.

„Neigiama dirbtinio apvaisinimo pusė – tai, kad perkėlus embrionus, 2 atvejais iš 3 pacientėms nepavyksta jų išnešioti. Viena iš priežasčių – tai, kad negalime iš turimų embrionų išrinkti geriausio“, – sakė tyrimo vadovas Denny Sakkas. Jo teigimu, „gyvybingumo“ indeksas leistų 15 proc. padidinti sėkmingų nėštumų skaičių.

Vidutiniškai D. Britanijoje dirbtinio apvaisinimo procedūra būna sėkminga 21,6 proc. įvairių amžiaus grupių moterų atveju. Jeigu ji taikoma moterims iki 35 m. amžiaus, 29,6 proc. atvejų būna sėkmingi.

Šaltinis: www.balsas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

NASA siūlo apdovanojimą už geriausią Marso kolonizavimo planą

Agentūra NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) paskelbė konkursą, kuriame tarpusavyje rungtųsi Marso kolonizavimo idėjos. skaityti »

Robotas chirurgas užsiuvo vynuogę

„Intuitive Surgical“ pademonstravo, kaip robotas „Da Vinci“ sugeba kruopščiai užsiūti praplėštą vynuogės odelę. skaityti »

Mažiausias akumuliatorius – tik 2 mm

Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė 2 milimetrų pločio akumuliatorių. Jo talpos užteks nedidelei mikroschemai. skaityti »

Kasdienybę keičiančios išmanios studentų idėjos

Studentų iš visos Lietuvos idėjos susirungė VU Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros kuruojamų studentų organizuojamame rinkodaros projektų konkurso „Idėja“ finale. skaityti »

Amerikietis sukūrė kreditinės kortelės dydžio žaidimų įrenginį

8 bitų žaidimų įrenginys „Arduboy“ veikia „Arduino“ sistemos pagrindu. Jis sudarytas iš bespalvio 3,3 cm pločio OLED ekrano, šešių mygtukų, dviejų garsiakalbių ir USB jungties. skaityti »

Kompiuterinis žaidimas gydo akis?

Bendrovė „Ubisoft“ kartu su „Amblyotech“ sukūrė žaidimą „Dig Rush“, skirtą gydyti vadinamąją „tingiąją“ akį. skaityti »

Lietuvaičių sėkmė mintino skaičiavimo varžybose: pirmą kartą aplenktos visos valstybės!

Rygoje vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse „Matmintinis–Pranglimine“ lietuviai iškovojo daugiau aukso medalių, nei bet kuri kita komanda ir tai padarė pirmąkart žaidimo istorijoje. skaityti »

Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. skaityti »

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus. skaityti »

Jono Meko interneto sakmė Venecijoje

Gegužės 6 d. Venecijos meno bienalėje atidarytas specialus paviljonas, dedikuotas nepriklausomo kino legendai Jonui Mekui. „Internet Saga“ (interneto sakmė) – vienintelis virtualus projektas, skirtas menui internete tarptautiniame renginyje. skaityti »