Būtent tokia bėda ištiko šimtus vieno Indijos kaimo viengungių. Vyrai jau kurį laiką dirba dieną ir naktį – tiesia naują kelią į kaimą ir tikisi, jog tai padidins jų šansus susirasti žmoną, rašo BBC.

Kaimas Barvaan Kala, esantis šalies vakaruose, yra įsikūręs aukštai kalnuose. Aplinkinių vietovių gyventojai oficialų kaimo pavadinimą seniai pakeitę į „viengungių kaimą“. Ir visai ne atsitiktinai: keli šimtai šio kaimo gyventojų vyrų, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 80 metų, yra nevedę. Dėl to jie kaltina savo kaimo geografinę padėtį ir tai, jog į jų gyvenamą vietovę moterys beveik neužklysta.

Kaip rašo vietos istoriniai šaltiniai ir prisimena seni žmonės, paskutinės vestuvės šiame kaime buvo švęstos maždaug prieš 50 metų.

„Tie, kurie įsigudrino sukurti šeimas, gyvenimo palydovę sugebėjo rasti kituose, ne tokiuose atokiuose, kaimuose. Dažniausiai nuotakos buvo surandamos lankantis pas giminaičius ar draugus,“ – pasakojo viltį beprarandąs penkiasdešimtmetis atokaus kaimo gyventojas.

Be to, kad į kaimą Barvaan Kala sunku nusigauti, nes jis aukštai kalnuose, žmonės, o ypač moterys, privengia bet kokių kelionių į minėtą vietovę, nes aplinkui siautėja kovingai nusiteikusių maoistų gaujos.

Kaimo gyvenimas taip pat sudėtingas: iš šešių rankinių vandens siurblių neveikia nei vienas, taigi žmonės susiduria su geriamo vandens trūkumu. Kaimo mokykloje nėra mokytojo. Artimiausia policijos nuovada yra už 45 kilometrų.

Nieko keisto, kad tėvai stengiasi ištekinti savo merginas už kitų kaimų gyventojų, o tie, kas žino, koks gyvenimas verda Barvaan Kala, nesutinka atiduoti į žmonas savo dukrų šio kaimo vyrams.

Neseniai kaimo viengungiams buvo nušvitusi viltis, nes vienas vietinės valdžios atstovas pažadėjo, jog, kol į kaimą nebus nutiestas kelias ir neužtikrinta tinkama komunikacija su kitomis gyvenvietėmis, jis pats neves.

Beveik du tūkstančiai kaimo gyventojų patikėjo smulkaus politiko pažadais ir išrinko jį į aukštesnio lygio tarybą. Tapęs tarybos nariu vyras ne tik kitais metais vedė, bet ir vestuves atšventė labai jau triukšmingai – su neleistina šiam skurdžiam regionui prabanga.

Tai labai nuvylė Barvaan Kala kaimo gyventojus ir jie nutarė pareikšti politikui savo pretenzijas bei priminti apie pažadus. Jaunas valdininkas, kurio dukrai jau sukako dveji metukai, tik gūžtelėjo pečiais ir paklausė susirinkusių žmonių, ar ir jis kaip ano kaimo vyrai turėtų visą gyvenimą likti viengungiu?

„Aš padariau viską, kad atkreipčiau dėmesį į šią problemą. Taryboje per pastaruosius trejų metų susirinkimus net šešis kartus bandžiau apie tai kalbėti. Deja, niekuo padėti tiems žmonėms negalime, nes kaimas yra saugomo draustinio teritorijoje, vadinasi, jokios statybos ar kelių tiesimas teisiškai yra neįmanomi,“ – rado paaiškinimą savo veiksmams jaunas politikas.

Neapsikentę kaimo gyventojai nebenori ir nebegali laukti, taigi ėmėsi darbo patys. Apsiginklavę kastuvais, kirtikliais bei kitais instrumentai visi Barvaan Kala viengungiai draugiškai tiesia kelią.

Per pusantro mėnesio jie nutiesė trijų kilometrų atkarpą. Vieni vyrai trupina didelius akmeninius luitus, kiti smulkina juos iki smulkios skaldos, o treti kloja kelią. Darbai vyksta ištisą parą. Pagal preliminarius paskaičiavimus iki artimiausio kaimo jiems liko nutiesti dar tris kilometrus kelio.

„Jau labai greitai mes baigsime mūsų darbus ir, tikimės, jog po to galėsime susirasti moterų ir vesti kaip visi normalūs žmonės,“ – mintimis dalijosi 28 metų Šeo Charvar. Anot vaikino, anksčiau, norint patekti į kaimą transporto priemone normaliu keliu, reikėdavo važiuoti 40 kilometrų aplinkui. Naujas tiesiamas šešių kilometrų ruožas gerokai sutrumpins šią kelionę ir padidins šansą geriau komunikuoti su kitų vietovių gyventojais.

Egzistuoja tik viena bėda: nelaimingi ir apie šeimyninę laimę svajojantys viengungiai gali susidurti su rimtais kaltinimais. Kaip minėjo apsimelavęs politikas, kaimas yra saugomo draustinio teritorijoje ir ten draudžiami bet kokie darbai, ypač kelių tiesimas.

„Tai, ką daro kaimo gyventojai – neteisėta. Jie pažeidžia aukščiausiojo teismo direktyvas. Mes imsimės atitinkamų veiksmų,“ – komentavo draustinio direktorius.

Tačiau viengungiams tai nė motais, jie labai ryžtingai nusiteikę užbaigti savo savavališkas kelio tiesybas: „Mes nesustosime, kol nenutiesime visų šešių kilometrų, o jau po to – kas bus, tas.“