„Vilkolakio sindromą" gali lemti genų mutacija

Publikuota: 2009 m. gegužės 24 d. sekmadienis

Raudonasis vilkas
Julia Pastrana buvo garsiausia istorijoje barzdota moteris. XIX amžiuje ji traukė žiūrovus pasirodymais keliaujančiame cirke.

J. Pastrana šoko ir dainavo apsirengusi drabužiais, neslepiančiais itin plaukuoto veido ir rankų. 1857 metais pirmasis medicinos žurnalas „The Lancet“ ją įvardijo kaip „keistybę“, tačiau moderni medicina teigia, kad ji kentėjo nuo tikros ligos, kartais vadinamos „vilkolakio sindromu“. Kinų medikai pradėjo aiškintis genetinę istoriją, slypinčią už J. Pastranos būklės, rašo „ScienceNow“.

„Vilkolakio sindromas“ yra ypač retas, bet itin lengvai paveldimas sutrikimas. Mokslininkai nėra tikri, kiek žmonių yra šios būklės, tačiau milijardinėje Kinijos populiacijoje žinomi bent 30 atvejų. Sutrikimą turintiems vyrams ir moterims ant veidų bei viso kūno užauga neįtikimai daug tamsių plaukų. Kai kurie jų taip pat turi plačią, plokščią nosį, dideles ausis, didelę burną, storas lūpas ir, kartais, padidėjusią galvą bei žandikaulį.

Tikėdamasis atrasti genetinę sindromo bazę, genetikas Xue Zhangas iš Pekino išnaršė savo šalį, ieškodamas jo atvejų. Po 4 metų paieškų medicinos literatūroje, internete ir net pasitelkus televiziją, jo komanda rado tris tokias šeimas, kurių 16 narių panoro dalyvauti studijoje.

Tyrėjai ištyrė šių žmonių DNR ir palygino gautus duomenis su DNR asmenų, kurių šeimose nėra „vilkolakio sindromo“ atvejų.

Po to, kai analizės lauką susiaurino iki nedidelės chromosomos 17 dalies, komanda ėmėsi ieškoti mutacijų, kuriose stambios DNR sekos kartojasi ar jų nebelieka.

Visų nuo sutrikimo kenčiančių žmonių DNR turėjo tą pačią variaciją dėl tų pačių keturių genų. Tokių mutacijų neturėjo nė vienas iš sveikųjų tyrimo dalyvių.

X. Zhangas svarsto, kad mutacijos pakeičia chromosomą, sutrikdydamos šalia esančių genų gamybą – vienas iš „kaimynų“ SOX9, yra siejamas su plaukų augimu: pelės be šio geno plinka. Jei su sindromu susijusios mutacijos kaip nors pakeičia šią chromosomos 17 sritį, tai esą galėtų lemti ir neįtikimą plaukų augimą. „Tačiau visa tai yra gryna spekuliacija“, – pabrėžia genetikas.

Plaukų sutrikimų ekspertas Elis Sprecheris iš Izraelio Rappaporto instituto sako, kad X. Zhangas gali būti šį tą aptikęs. Kitas plaukų pertekliaus atvejis, vadinamas Ambras sindromu, yra siejamas su chromosomu „persitvarkymu“, sako jis. Pasak E. Sprecherio, X. Zhango studija – „pirmas ir svarbus žingsnis“ sprendžiant „vilkolakio sutrikimo“ galvosūkį.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »