Žavaus mažylio nuotrauka padės atgauti pamestą piniginę

Publikuota: 2009 m. liepos 14 d. antradienis

Mažasis gydytojas
Ką darytumėte, jei gatvėje rastumėte pamestą piniginę? Paliktumėte ją? Nuneštumėte į policijos nuovadą? Nusiųstumėte ją paštu savininkui? Pasiliktumėte sau? Pasirodo, jog atsakymas daugiau priklauso nuo mūsų evoliucinių ypatumų nei nuo moralės, teigia mokslininkai.

Praėjusiais metais Edinburge (Didžioji Britanija) psichologai gatvėse „pametė“ šimtus piniginių. Žinoma, visa tai buvo daroma mokslinio tyrimo vardan. Įdomu tai, kad beveik pusė iš 240 piniginių buvo išsiųsta paštu jos savininkams, tačiau po visu tuo slypėjo viena smulkmena.

Tyrimą atlikęs psichologas Richard'as Wiseman'as kartu su savo bendradarbiais į piniginės viduje esantį permatomą skyrelį patalpindavo nuotrauką. Iš viso buvo naudojami keturi nuotraukų variantai – arba besišypsančio kūdikio, mielo šuniuko, laimingos šeimos arba santūrios pagyvenusios porelės vaizdai. Kai kuriose piniginėse nuotrauka nebuvo paliekama, o kai kuriose papildomai buvo įdedami labdaros veiklą liudijantys dokumentai.

Eksperimento metu nustatyta, kad pamatę kūdikio nuotrauką žmonės buvo gerokai dažniau linkę grąžinti piniginę. Faktiškai tik vieno iš dešimties širdis buvo „nepermaldaujama“. Jei viduje nebuvo paliekama jokia emocijas skatinanti nuotrauka, piniginę grąžindavo tik vienas iš septynerių asmenų. Wiseman'o teigimu, toks rezultatas rodo gailestingumo instinktą pažeidžiamų kūdikių atžvilgiu, kurį žmonės išsivystė tam, kad būtų užtikrintas ateities kartų išlikimas. „Kūdikis pažadino žmonėse globėjiškumą, o tai visiškai natūralu žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos“, sako tyrinėtojas. Mokslininkai paprastai teigia, kad genetiškai koduoti empatijos jausmą savam vaikui yra daug sunkiau nei koduoti tą patį jausmą absoliučiai visiems vaikams. Vienišą vaiką žmonės yra linkę saugoti, ir tokia evoliucinė savybė daktaro Wiseman'o teigimu yra efektyvus išlikimą užtikrinantis veiksnys.

Eksperimento metu kiekvieno tipo nuotraukai buvo skirta po 40 piniginių; 40 piniginių turėjo kortelę, pagal kurią buvo galima spręsti, jog jos savininkas neseniai paaukojo labdarai. Kontrolinė 40 piniginių grupė neturėjo jokio papildomo aksesuaro. Visos piniginės buvo užpildytos įprastiniais kasdieniniais daiktais, įskaitant loterijos bilietus, nuolaidų kuponus ir įvairius pažymėjimus, tačiau nei vienoje jų nebuvo įdėta pinigų. Piniginės buvo sumaišytos atsitiktine tvarka ir poros savaičių laikotarpiu slaptai mėtomos žmonių susibūrimo vietose. Tarp jų buvo paliekamas ketvirčio mylios atstumas, taip užtikrinant, kad žmonėms nepasitaikys rasti daugiau nei vieną piniginę.

Kūdikio nuotrauką turinčios piniginės buvo grąžinamos dažniausiai – 88 procentais atvejų. Pagal šį rodiklį antrąją vietą užėmė šuniuko nuotrauka (sugrąžinta 53 proc.), toliau – šeimos ir pagyvenusios poros nuotraukos (sugrąžinta atitinkamai 48 proc. ir  28 proc.). Piniginės su labdaringos veiklos kortelėmis buvo grąžinamos 20 proc. atvejų, o kontrolinės grupės piniginės buvo grąžinamos tik 15 proc. atvejų. Atgal buvo atsiųsta vidutiniškai 42 procentai piniginių – daugiau nei tikėjosi eksperimentatoriai. „Mus nustebino toks didelis grįžusių piniginių kiekis“, sako Wiseman'as.

Mokslininkai vaikų globos instinkto įrodymų taip pat rado atlikdami smegenų skenavimo eksperimentus. Oksfordo Universitete neseniai atlikto tyrimo metu buvo nagrinėjama, kaip žmogus reaguoja pamatęs kūdikių ir suaugusių nuotraukas. Nors visos nuotraukos buvo parinktos kaip „žavios“, už empatiją atsakinga smegenų dalis buvo gerokai aktyvesnė kai žmonėms buvo rodoma kūdikio, o ne suaugusiojo nuotrauka. Studijos autoriai teigia, kad tokia reakcija vyko per daug sparčiai, kad būtų sąmoningai valdoma. Tačiau nepriklausomai nuo to, koks yra mokslinis pagrindimas, praktinis taikymas yra aiškus, teigia daktaras Wiseman'as: „Jei norite padidinti šansus susigrąžinti piniginę ją pametus, įsigykite pačio mieliausio kūdikio nuotrauką kokią tik galėsite rasti, ir įsitikinkite, kad ji tikrai gerai matoma“, sako mokslininkas.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

NASA siūlo apdovanojimą už geriausią Marso kolonizavimo planą

Agentūra NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) paskelbė konkursą, kuriame tarpusavyje rungtųsi Marso kolonizavimo idėjos. skaityti »

Robotas chirurgas užsiuvo vynuogę

„Intuitive Surgical“ pademonstravo, kaip robotas „Da Vinci“ sugeba kruopščiai užsiūti praplėštą vynuogės odelę. skaityti »

Mažiausias akumuliatorius – tik 2 mm

Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė 2 milimetrų pločio akumuliatorių. Jo talpos užteks nedidelei mikroschemai. skaityti »

Kasdienybę keičiančios išmanios studentų idėjos

Studentų iš visos Lietuvos idėjos susirungė VU Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros kuruojamų studentų organizuojamame rinkodaros projektų konkurso „Idėja“ finale. skaityti »

Amerikietis sukūrė kreditinės kortelės dydžio žaidimų įrenginį

8 bitų žaidimų įrenginys „Arduboy“ veikia „Arduino“ sistemos pagrindu. Jis sudarytas iš bespalvio 3,3 cm pločio OLED ekrano, šešių mygtukų, dviejų garsiakalbių ir USB jungties. skaityti »

Kompiuterinis žaidimas gydo akis?

Bendrovė „Ubisoft“ kartu su „Amblyotech“ sukūrė žaidimą „Dig Rush“, skirtą gydyti vadinamąją „tingiąją“ akį. skaityti »

Lietuvaičių sėkmė mintino skaičiavimo varžybose: pirmą kartą aplenktos visos valstybės!

Rygoje vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse „Matmintinis–Pranglimine“ lietuviai iškovojo daugiau aukso medalių, nei bet kuri kita komanda ir tai padarė pirmąkart žaidimo istorijoje. skaityti »

Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. skaityti »

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus. skaityti »

Jono Meko interneto sakmė Venecijoje

Gegužės 6 d. Venecijos meno bienalėje atidarytas specialus paviljonas, dedikuotas nepriklausomo kino legendai Jonui Mekui. „Internet Saga“ (interneto sakmė) – vienintelis virtualus projektas, skirtas menui internete tarptautiniame renginyje. skaityti »