Žiemojantys paukščiai primena – atėjo laikas įrengti lesyklas

Publikuota: 2008 m. lapkričio 7 d. penktadienis

Kolibris
Kiekvieną rudenį paukščiai patys mums primena, kad atėjo laikas įrengti lesyklą. Jau spalio pradžioje pirmosios zylės, bukučiai, geniai ima lankytis prie namų, ypač gausiai sugrįždami į tas vietas, kuriose buvo lesinami pernai, užpernai. Lesyklą paukščiams bent 4-5 mėnesiams taps viso gyvenimo centru, todėl jau dabar turime apsispręsti, kur ir kokią lesyklą įrengti, kaip sukaupti lesalų.

Nors lesyklos paukščiams nėra naujiena, tačiau Aplinkos ministerija gauna daug gyventojų klausimų, kaip reikia įrengti lesyklas, kokį maistą į jas berti ir pan. Į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologionės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

– Kokia turėtų būti lesyklos konstrukcija?

– Iš tikrųjų visai nesvarbu, kokia lesykla įrengiama paukščiams – jeigu ji jų nebaido ir naudojamas tinkamas lesalas, sparnuočių visada bus daug. Jos konstrukciją apibrėžti sunku, nes nustatyto lesyklų tipo nėra. Tai gali būti visų įsivaizduojama klasikinė, namelį be šoninių sienų primenanti lesykla, gali būti lesyklos iš gamtinės medžiagos, iš pačių įvairiausių apyvokos daiktų. Kokią daryti lesyklą, dažniausiai lemia turimos medžiagos bei vieta, kurioje ji bus pritvirtinta. Ne mažiau svarbus akcentas – paukščių rūšys, kurios potencialiai gali lankytis šioje vietoje.

Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Plati atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, kuriems svetima uždara erdvė (pastogė) – juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiaurės kikiliams, geltonosioms startoms.

– Iš kokių medžiagų turėtų būti pagaminta lesykla?

– Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia – tokias trumpaamžes lesyklas nepamiršti surinkti atėjus pavasariui ar joms visiškai suirus žiemą.

– Parduotuvėse yra pagamintų įvairių lesyklų. Kaip išsirinkti geriausią?

Iš tiesų dabar galima nusipirkti pačių įvairiausių serijinės gamybos lesyklų. Jos patogios, patvarios, tačiau tai – ne mūsų rankomis daryta paukščių globos priemonė. Ji suteiks mažiau džiaugsmo tiems, kurie mėgsta pritaikyti buityje panaudotą tarą ar kitokį nebereikalingą daiktą, kurie mėgsta meistrauti, pagaminti ką nors įdomaus.

– Kaip įrengti miške paukščių lesinimo aikštelę?

– Atviroje, bet nedaug nuo krūmų ar medžių nutolusioje vietoje gali būti įrengiama paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos. Tačiau čia būtinai lankysis ir zylės, bukučiai, geniai, kėkštai. Tokiose aikštelėse paukščius dažnai puola paukštvanagiai, todėl jos kraštuose galima pastatyti eglutes, į sniegą įsmeigti eglės ar spygliuotų medžių šakų. Taip pat gali būti įrengiama ir kitų lesyklų aplinka.

– Kokį lesalą galima duoti paukščiams?

– Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus. Medžiotojai tam naudoja šviežiai nuluptus šernų kailius, kuriuos paukščiai greitai taip nuvalo, kad juos galima vežti išdirbti.

Daugelis paukščių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį jų mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti batono ir nesūdytų riebalų mišinį, kurį paukščiai mėgsta kapoti.

Pats didžiausias skanėstas paukščiams – saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklos lankytojai. Kai kurie gamtos mylėtojai kasmet augina dešimtis saulėgrąžų ir saugo neišlukštentus jų graižus. Pakabintas toks graižąs tampa savotiška lesykla.

– Kuo svarbi tokia gyventojų parama sparnuočiams?

– Paukščių lesykla – lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, jie jos tikėsis visada. Negalime jų apvilti. Tik prisiminkime, kiek daug bus džiaugsmo širdyse, kai jie savo skambiomis giesmėmis kartu su mumis sveikins atėjusį pavasarį.

Lietuvoje paukščius kol kas lesina ir globoja tik nedaugelis. Lesyklos kiemuose, soduose, palangėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių. Tokiose vietose paukščių gausa būna taip pat daug didesnė.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »