Žiemojantys paukščiai primena – atėjo laikas įrengti lesyklas

Publikuota: 2008 m. lapkričio 7 d. penktadienis

Kolibris
Kiekvieną rudenį paukščiai patys mums primena, kad atėjo laikas įrengti lesyklą. Jau spalio pradžioje pirmosios zylės, bukučiai, geniai ima lankytis prie namų, ypač gausiai sugrįždami į tas vietas, kuriose buvo lesinami pernai, užpernai. Lesyklą paukščiams bent 4-5 mėnesiams taps viso gyvenimo centru, todėl jau dabar turime apsispręsti, kur ir kokią lesyklą įrengti, kaip sukaupti lesalų.

Nors lesyklos paukščiams nėra naujiena, tačiau Aplinkos ministerija gauna daug gyventojų klausimų, kaip reikia įrengti lesyklas, kokį maistą į jas berti ir pan. Į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologionės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

– Kokia turėtų būti lesyklos konstrukcija?

– Iš tikrųjų visai nesvarbu, kokia lesykla įrengiama paukščiams – jeigu ji jų nebaido ir naudojamas tinkamas lesalas, sparnuočių visada bus daug. Jos konstrukciją apibrėžti sunku, nes nustatyto lesyklų tipo nėra. Tai gali būti visų įsivaizduojama klasikinė, namelį be šoninių sienų primenanti lesykla, gali būti lesyklos iš gamtinės medžiagos, iš pačių įvairiausių apyvokos daiktų. Kokią daryti lesyklą, dažniausiai lemia turimos medžiagos bei vieta, kurioje ji bus pritvirtinta. Ne mažiau svarbus akcentas – paukščių rūšys, kurios potencialiai gali lankytis šioje vietoje.

Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Plati atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, kuriems svetima uždara erdvė (pastogė) – juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiaurės kikiliams, geltonosioms startoms.

– Iš kokių medžiagų turėtų būti pagaminta lesykla?

– Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia – tokias trumpaamžes lesyklas nepamiršti surinkti atėjus pavasariui ar joms visiškai suirus žiemą.

– Parduotuvėse yra pagamintų įvairių lesyklų. Kaip išsirinkti geriausią?

Iš tiesų dabar galima nusipirkti pačių įvairiausių serijinės gamybos lesyklų. Jos patogios, patvarios, tačiau tai – ne mūsų rankomis daryta paukščių globos priemonė. Ji suteiks mažiau džiaugsmo tiems, kurie mėgsta pritaikyti buityje panaudotą tarą ar kitokį nebereikalingą daiktą, kurie mėgsta meistrauti, pagaminti ką nors įdomaus.

– Kaip įrengti miške paukščių lesinimo aikštelę?

– Atviroje, bet nedaug nuo krūmų ar medžių nutolusioje vietoje gali būti įrengiama paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos. Tačiau čia būtinai lankysis ir zylės, bukučiai, geniai, kėkštai. Tokiose aikštelėse paukščius dažnai puola paukštvanagiai, todėl jos kraštuose galima pastatyti eglutes, į sniegą įsmeigti eglės ar spygliuotų medžių šakų. Taip pat gali būti įrengiama ir kitų lesyklų aplinka.

– Kokį lesalą galima duoti paukščiams?

– Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus. Medžiotojai tam naudoja šviežiai nuluptus šernų kailius, kuriuos paukščiai greitai taip nuvalo, kad juos galima vežti išdirbti.

Daugelis paukščių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį jų mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti batono ir nesūdytų riebalų mišinį, kurį paukščiai mėgsta kapoti.

Pats didžiausias skanėstas paukščiams – saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklos lankytojai. Kai kurie gamtos mylėtojai kasmet augina dešimtis saulėgrąžų ir saugo neišlukštentus jų graižus. Pakabintas toks graižąs tampa savotiška lesykla.

– Kuo svarbi tokia gyventojų parama sparnuočiams?

– Paukščių lesykla – lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, jie jos tikėsis visada. Negalime jų apvilti. Tik prisiminkime, kiek daug bus džiaugsmo širdyse, kai jie savo skambiomis giesmėmis kartu su mumis sveikins atėjusį pavasarį.

Lietuvoje paukščius kol kas lesina ir globoja tik nedaugelis. Lesyklos kiemuose, soduose, palangėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių. Tokiose vietose paukščių gausa būna taip pat daug didesnė.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »