Аnglija gali į apyvartą išleisti plastikinius pinigus

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 12 d. ketvirtadienis

Anglijos bankas svarsto galimybę į apyvartą išleisti plastikinius banknotus, kurie pakeistų dabar egzistuojančius popierinius pinigus, rašo laikraštis „Financial Times“.

Leidinys pabrėžia, kad polimerinius banknotus naudoja daugelis centrinių bankų. Nors plastikinių banknotų gamyba brangiai kainuoja, jie ekologiški ir ilgaamžiai, be to, juos sunkiau padirbti.

Pirmasis polimerinius banknotus 1988 metais išleido Australijos rezervinis bankas. Šiuo metu iš didžiųjų šalių plastikiniai pinigai plačiai naudojami Kanadoje.

Palyginti su popierinėmis, plastikinės kupiūros 2,5 karto ilgiau tarnauja, joms nekenkia vanduo, jas sunku suplėšyti. Tokie pinigai nesugeria purvo ir prakaito, todėl juos higieniškiau naudoti, taip pat juos sunkiau suklastoti. Polimerinių banknotų trūkumai – jų brangumas ir būtinybė iš esmės keisti gamybos įrangą.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Didžioji Britanija popierinius banknotus keis į plastikinius

Popierinius Didžiosios Britanijos svarų sterlingų banknotus nuo 2016 metų planuojama pradėti keisti į plastikinius. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dirbtinė ranka asmenukėms daryti

Dizaineriai Džastinas Krou ir Erikas Sni sukūrė rankos pavidalo telefono laikiklį asmenukėms kurti. skaityti »

Neįtikėtinas autobusas: vietoje sienų – permatomi LCD ekranai

Prieš porą savaičių į Klaipėdos gatves išriedėjo permatomas autobusas. Bet panašu, kad lietuviškasis keturratis greitai įgis rimtą konkurentą – JAV inovatorius Tad Orlowski pristatė skaidrų autobusą „Willie“, kurio sienas pakeis ne šiaip sau stiklas, o LCD ekranai. skaityti »

Japonai sukūrė surenkamą klaviatūrą

Tokijo universiteto studentai sugalvojo pagaminti surenkamą klaviatūrą „Trickey“. Klaviatūra skirta įvairiems įrenginiams, kurie naudojami informacijai suvesti. Klavišai surenkami ir „sulipdomi“ į krūvą tarsi LEGO kaladėlės. skaityti »

Nori naršyti internete – patrink nykštį

Masačiusetso technologijų instituto atstovas Seule (Pietų Korėjoje) vykusioje konferencijoje pristatė valdymo įrenginį „NailO“, tvirtinamą ant nykščio nago. skaityti »

Dantų šepetėlis tikrins DNR ir įspės apie ligas

Panašu, kad netolimoje ateityje apie savo sveikatos būklę turėsime galimybę sužinoti net ir valydamiesi dantis, o svarbiu diagnostiniu instrumentu taps paprasčiausias dantų šepetėlis. skaityti »

Lietuviškas startuolis pasauliui siūlo sveiką būdą kovoti su alkiu darbo vietoje

Apsilankę „Indiegogo“ minios finansavimo (crowdfunding) platformoje, rasime lietuviško startuolio „Hello Hungry“ siūlomą produktą – gėrimą darboholikams, kuris nugalį alkį ir yra alternatyva įprastiems ne itin sveikiems užkandžiams ir greitam maistui. skaityti »

Lietuviai sukūrė išmanųjį veidrodį

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) dėstytojai ir studentai sukūrė išmanųjį veidrodį. skaityti »

Norvegija nuo 2017 m. atsisako FM radijo transliacijų

Norvegijoje – FM radijo eros pabaiga. Praėjusią savaitę Norvegijos Kultūros ministerija paskelbė, kad 2017 m. šalyje bus visiškai atsisakyta FM radijo transliacijų – visos radijo stotys bus transliuojamos skaitmeninėmis priemonėmis. skaityti »

Biuro stalas privers sportuoti

Į stalą įtaisyta programa „OfficeIQ“ praneš, kad sėdite daugiau nei 45 min, todėl jau metas padirbėti stovint. skaityti »

Moksleiviai išbandė jėgas makaronų tiltų čempionate

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko pirmasis Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ etapas – moksleivių tiltų atranka. Laimėtojų komandos tiltas atlaikė 36,8 kilogramų apkrovą ir mes iššūkį VGTU studentams čempionato finale. skaityti »