Baigėsi 15 tūkst. lankytojų į šalies bibliotekas sutraukusi „Euro panorama“

Publikuota: 2015 m. sausio 23 d. penktadienis

Apie 3 tūkst. gyventojų iš 360 šalies bibliotekų ketvirtadienį stebėjo paskutinę „Euro panoramos“ transliaciją iš nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Joje finansų ministras Rimantas Šadžius apžvelgė naujos valiutos įvedimo iššūkius, o ekonomistas dr. Gitanas Nausėda pateikė šalies ekonomikos prognozes.

„Vienas iš geriausių rodiklių, kad euras į Lietuvą atėjo sklandžiai buvo tai, kad pirmosiomis sausio dienomis turguje, kur vyksta bene laisviausi atsiskaitymai, grąžą buvo galima gauti ir litais, ir eurais. O kai kur atsirado ir kortelių skaitymo aparatai“, – atsakinėdamas į žiūrovų klausimus sakė finansų ministras R. Šadžius. 

Jis pabrėžė, kad lietuviai turėtų didžiuotis nuo šiol atsiskaitymams naudodami antrą pagal populiarumą pasaulyje valiutą. „Doleris savo populiarumą iškovojo per šimtą metų, tuo tarpu euras pripažinimą pelnė vos per keletą metų. Džiaukimės turėdami modernią atsiskaitymo priemonę, kuri nuo šiol yra ir Lietuvos pinigai“, – kalbėjo R. Šadžius.

Laidoje dalyvavęs ekonomistas dr. Gitanas Nausėda prognozavo, kad ypatingų pokyčių žmonių kasdieniniame gyvenimo iškart po euro įvedimo neįvyks. Tačiau Lietuva, pasak jo, nuo šiol tampa patrauklesnė užsienio investuotojams, tarptautinėse rinkose gali skolintis kur kas pigiau, o krizei ištikus valstybė gali pasinaudoti euro zonos teikiamomis saugumo priemonėmis. G. Nausėdos teigimu, per artimiausius penkerius metus gyventojai turėtų pajusti euro zonos teikiamus privalumus.

„3-5 metų laikotarpyje euro naudą pajausime kiekvienas iš mūsų. Artimiausioje ateityje atlyginimai turėtų augti sparčiau nei kainos ir artėti prie kitų euro zonos ir ES šalių lygio“, – teigė ekonomistas.

Bibliotekų lankytojams skirta „Euro panorama“ prasidėjo spalio mėnesį. Penkių teminių transliacijų metu už euro įvedimą atsakingų institucijų atstovai aptarė įvairiausius praktinius euro įvedimo aspektus – pradedant pensijų, darbo užmokesčio, kainų perskaičiavimo klausimais ir baigiant patarimais kaip įvedant naują valiutą nepakliūti į sukčių pinkles. Renginiuose į gyventojų klausimus atsakė specialistai iš Finansų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos banko, Lietuvos policijos, „Sodros“ bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

Po kiekvienos „Euro panoramos“ transliacijos buvo išrenkama aktyviausia biblioteka, kurios lankytojai uždavė daugiausia klausimų, bei įdomiausius klausimus pateikę žiūrovai. Jie apdovanojami Finansų ministerijos įsteigtais prizais – čekiais knygoms įsigyti. Paskutinėje transliacijoje aktyviausi buvo aukštaičiai – Molėtų viešosios bibliotekos lankytojai uždavė daugiau nei 30 klausimų. Už aktyvumą ši biblioteka apdovanota 150 eurų vertės čekiu knygoms įsigyti. Tradiciškai išrinkti ir įdomiausių klausimų autoriai – jais tapo Antanas Čepšys iš Jonavos viešosios bibliotekos, pasiteiravęs ar eurai atsparūs vandeniui ir Auksuolė iš Molėtų viešosios bibliotekos, pasidomėjusi, ar eurus gali užpulti kandys. Šiems žiūrovams bus įteikti 15 eurų vertės dovanų kuponai knygoms įsigyti.

Penkių transliacijų metu gauta apie 1200 klausimų iš visos Lietuvos. Gyventojai domėjosi euro ir lito santykiu, sąžiningu kainų perskaičiavimu, tikslinosi valiutos keitimo vietas, norėjo sužinoti, kaip keisis bankų paslaugos po euro įvedimo. Laidų dalyviams teko atsakyti ir į netikėčiausius klausimus – domėtasi, ar euro banknotai yra degūs, klausta, ar gali gauti psichologų pagalbą senyvo amžiaus žmonės, patiriantys stresą dėl valiutos pasikeitimo. Sulaukta ir pasiūlymų – keli laidų žiūrovai siūlė pakeisti tvarką ir litus į eurus keisti santykiu „vienas prie vieno“.

Vieną renginį vidutiniškai stebėjo apie 3 tūkst. žiūrovų – per 3 mėnesius vykusias transliacijas jų sulaukta apie 15 tūkstančių. Į savo miestų ir miestelių bibliotekas sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su praktiniais euro įvedimo klausimais rinkosi labai įvairaus amžiaus žmonės: senjorai, vidutinio amžiaus gyventojai, studentai ir moksleiviai.

Vidutiniškai vieną transliaciją stebėdavo apie 400 bibliotekų lankytojų – tai sudaro apie trečdalį visų Lietuvoje veikiančių viešųjų bibliotekų. Aktyviausios transliacijų metu buvo rajonų bibliotekos, iš kurių sulaukta daugiausia klausimų. Ypač aktyviai dalyvavo bibliotekų lankytojai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Utenos apskrities bibliotekų. Kiek pasyvesni buvo žemaičiai.

Bibliotekų lankytojams pasiūlyti ir kiti patrauklūs būdai, kaip jie galėjo pasitikrinti žinias apie eurą – nuo lapkričio bibliotekų kompiuteriuose įdiegtas euro testas. Testą taip pat galima išsispręsti adresu www.eurotestas.eu. Kiekvieną mėnesį burtų keliu išrenkami 3 nugalėtojai, kuriems atitenka 10 eurų vertės knygyno dovanų čekiai. Dar nesprendusieji euro testo kviečiami paskubėti tai padaryti, nes vasario pradžioje bus išrinkti paskutiniai euro testo nugalėtojai. Beje, sausio mėnesį užduotys buvo atnaujintos atsižvelgiant į aktualijas ir dažniausiai gyventojams kylančius klausimus.

Šaltinis: euras.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »