Apie 3 tūkst. gyventojų iš 360 šalies bibliotekų ketvirtadienį stebėjo paskutinę „Euro panoramos“ transliaciją iš nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Joje finansų ministras Rimantas Šadžius apžvelgė naujos valiutos įvedimo iššūkius, o ekonomistas dr. Gitanas Nausėda pateikė šalies ekonomikos prognozes.
Apie 3 tūkst. gyventojų iš 360 šalies bibliotekų ketvirtadienį stebėjo paskutinę „Euro panoramos“ transliaciją iš nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Joje finansų ministras Rimantas Šadžius apžvelgė naujos valiutos įvedimo iššūkius, o ekonomistas dr. Gitanas Nausėda pateikė šalies ekonomikos prognozes.
„Vienas iš geriausių rodiklių, kad euras į Lietuvą atėjo sklandžiai buvo tai, kad pirmosiomis sausio dienomis turguje, kur vyksta bene laisviausi atsiskaitymai, grąžą buvo galima gauti ir litais, ir eurais. O kai kur atsirado ir kortelių skaitymo aparatai“, – atsakinėdamas į žiūrovų klausimus sakė finansų ministras R. Šadžius.
Jis pabrėžė, kad lietuviai turėtų didžiuotis nuo šiol atsiskaitymams naudodami antrą pagal populiarumą pasaulyje valiutą. „Doleris savo populiarumą iškovojo per šimtą metų, tuo tarpu euras pripažinimą pelnė vos per keletą metų. Džiaukimės turėdami modernią atsiskaitymo priemonę, kuri nuo šiol yra ir Lietuvos pinigai“, – kalbėjo R. Šadžius.
Laidoje dalyvavęs ekonomistas dr. Gitanas Nausėda prognozavo, kad ypatingų pokyčių žmonių kasdieniniame gyvenimo iškart po euro įvedimo neįvyks. Tačiau Lietuva, pasak jo, nuo šiol tampa patrauklesnė užsienio investuotojams, tarptautinėse rinkose gali skolintis kur kas pigiau, o krizei ištikus valstybė gali pasinaudoti euro zonos teikiamomis saugumo priemonėmis. G. Nausėdos teigimu, per artimiausius penkerius metus gyventojai turėtų pajusti euro zonos teikiamus privalumus.
„3-5 metų laikotarpyje euro naudą pajausime kiekvienas iš mūsų. Artimiausioje ateityje atlyginimai turėtų augti sparčiau nei kainos ir artėti prie kitų euro zonos ir ES šalių lygio“, – teigė ekonomistas.
Bibliotekų lankytojams skirta „Euro panorama“ prasidėjo spalio mėnesį. Penkių teminių transliacijų metu už euro įvedimą atsakingų institucijų atstovai aptarė įvairiausius praktinius euro įvedimo aspektus – pradedant pensijų, darbo užmokesčio, kainų perskaičiavimo klausimais ir baigiant patarimais kaip įvedant naują valiutą nepakliūti į sukčių pinkles. Renginiuose į gyventojų klausimus atsakė specialistai iš Finansų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos banko, Lietuvos policijos, „Sodros“ bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.
Po kiekvienos „Euro panoramos“ transliacijos buvo išrenkama aktyviausia biblioteka, kurios lankytojai uždavė daugiausia klausimų, bei įdomiausius klausimus pateikę žiūrovai. Jie apdovanojami Finansų ministerijos įsteigtais prizais – čekiais knygoms įsigyti. Paskutinėje transliacijoje aktyviausi buvo aukštaičiai – Molėtų viešosios bibliotekos lankytojai uždavė daugiau nei 30 klausimų. Už aktyvumą ši biblioteka apdovanota 150 eurų vertės čekiu knygoms įsigyti. Tradiciškai išrinkti ir įdomiausių klausimų autoriai – jais tapo Antanas Čepšys iš Jonavos viešosios bibliotekos, pasiteiravęs ar eurai atsparūs vandeniui ir Auksuolė iš Molėtų viešosios bibliotekos, pasidomėjusi, ar eurus gali užpulti kandys. Šiems žiūrovams bus įteikti 15 eurų vertės dovanų kuponai knygoms įsigyti.
Penkių transliacijų metu gauta apie 1200 klausimų iš visos Lietuvos. Gyventojai domėjosi euro ir lito santykiu, sąžiningu kainų perskaičiavimu, tikslinosi valiutos keitimo vietas, norėjo sužinoti, kaip keisis bankų paslaugos po euro įvedimo. Laidų dalyviams teko atsakyti ir į netikėčiausius klausimus – domėtasi, ar euro banknotai yra degūs, klausta, ar gali gauti psichologų pagalbą senyvo amžiaus žmonės, patiriantys stresą dėl valiutos pasikeitimo. Sulaukta ir pasiūlymų – keli laidų žiūrovai siūlė pakeisti tvarką ir litus į eurus keisti santykiu „vienas prie vieno“.
Vieną renginį vidutiniškai stebėjo apie 3 tūkst. žiūrovų – per 3 mėnesius vykusias transliacijas jų sulaukta apie 15 tūkstančių. Į savo miestų ir miestelių bibliotekas sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su praktiniais euro įvedimo klausimais rinkosi labai įvairaus amžiaus žmonės: senjorai, vidutinio amžiaus gyventojai, studentai ir moksleiviai.
Vidutiniškai vieną transliaciją stebėdavo apie 400 bibliotekų lankytojų – tai sudaro apie trečdalį visų Lietuvoje veikiančių viešųjų bibliotekų. Aktyviausios transliacijų metu buvo rajonų bibliotekos, iš kurių sulaukta daugiausia klausimų. Ypač aktyviai dalyvavo bibliotekų lankytojai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Utenos apskrities bibliotekų. Kiek pasyvesni buvo žemaičiai.
Bibliotekų lankytojams pasiūlyti ir kiti patrauklūs būdai, kaip jie galėjo pasitikrinti žinias apie eurą – nuo lapkričio bibliotekų kompiuteriuose įdiegtas euro testas. Testą taip pat galima išsispręsti adresu www.eurotestas.eu. Kiekvieną mėnesį burtų keliu išrenkami 3 nugalėtojai, kuriems atitenka 10 eurų vertės knygyno dovanų čekiai. Dar nesprendusieji euro testo kviečiami paskubėti tai padaryti, nes vasario pradžioje bus išrinkti paskutiniai euro testo nugalėtojai. Beje, sausio mėnesį užduotys buvo atnaujintos atsižvelgiant į aktualijas ir dažniausiai gyventojams kylančius klausimus.