Bankuose – gyventojų ir įmonių indėlių rekordas

Publikuota: 2014 m. vasario 19 d. trečiadienis

Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo.

„Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma. Dauguma kitų bankų sektoriaus veiklos rodiklių pernai nuosaikiai gerėjo arba buvo panašaus lygio, išskyrus toliau mažėjusias palūkanų pajamas“, – praėjusių metų bankų veiklos rezultatus apibendrino Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak jo, indėlių augimui įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir namų ūkių finansinė būklė, o taip pat rekordinė – 4,9 mlrd. Lt – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Statistiniam indėlio augimo tempui įtakos turėjo ir techninis indėlių persiskirstymas pertvarkius Ūkio banką.

2014 m. sausio 1 d. indėliai Lietuvos bankuose sudarė 47,6 mlrd. Lt. Bankams nedidinant palūkanų už terminuotuosius indėlius, indėlininkai lėšas buvo linkę laikyti einamosiose sąskaitose. Indėlių suma tokiose sąskaitose pastaraisiais metais reikšmingai išaugo ir jų dalis jau viršija 60 % visų indėlių.

Bankų sektoriaus valdomas turtas per metus padidėjo 2,3 mlrd. Lt, t. y. 3 % ir 2014 m. sausio 1 d. sudarė 77,6 mlrd. Lt. Tačiau didžiąją turto dalį sudarantis paskolų portfelis augo nuosaikiai – tik 0,4 % (iki 51 mlrd. Lt). Visgi pernai pirmą kartą nuo 2008 m. užfiksuotas metinis būsto paskolų portfelio augimas. Per metus būsto paskolos padidėjo 128,7 mln. Lt ir 2013 m. pabaigoje sudarė 19,4 mlrd. Lt.

2013 m. bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 785,5 mln. Lt pelno – tai 70,3 mln. Lt, arba beveik dešimtadaliu, daugiau nei 2012 m. Tačiau, eliminavus vienkartinius veiksnius, augimas sudarytų 1,6 %. Praėjusiais metais pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai – vienas bankas ir du užsienio bankų filialai. Bankai pelningai dirba paskutinius trejus metus, tačiau per šį laikotarpį uždirbtas pelnas (2,7 mlrd. Lt) neprilygo 2008–2009 metais patirtiems nuostoliams (3,9 mlrd. Lt).

Jau keletą metų iš eilės mažėja bankams reikšmingiausios – grynųjų palūkanų –pajamos. Paskolų portfeliui iš esmės nekintant, bankų gautos palūkanų pajamos iš paskolų portfelio sumenko net 406,6 mln. Lt (16,7 %). Reikšmingesnio grynųjų palūkanų pajamų mažėjimo pavyko išvengti tik 390,3 mln. Lt sumažinus palūkanų išlaidas. Tačiau 2013 m. bankų palūkanoms, mokamoms už įsipareigojimus pasiekus istoriškai žemiausią 1,19 % lygį, galimybės dar sumažinti esamas palūkanų išlaidas yra beveik išnaudotos.

„Šiemet staigių pokyčių finansų sektoriuje neprognozuojame, tačiau, be jokios abejonės, vienas didžiausių būsimų iššūkių bankams – euro įvedimas. Siekiant sklandaus perėjimo prie naujos valiutos, būtinas itin kruopštus pasirengimas, kurį bankai jau pradėjo“, – sakė V. Vasiliauskas.

2014 m. sausio 1 d. visi bankai vykdė nustatytus bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus: bankų sistemos kapitalo pakankamumas sudarė 17,6 % ir buvo beveik 2 proc. punktais didesnis nei prieš metus. Likvidumo rodiklis 2014 m. sausio 1 d. sudarė 41,2 % ir buvo daugiau kaip 10 proc. punktų didesnis, nei reikalaujama.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »