Bankuose – gyventojų ir įmonių indėlių rekordas

Publikuota: 2014 m. vasario 19 d. trečiadienis

Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo.

„Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma. Dauguma kitų bankų sektoriaus veiklos rodiklių pernai nuosaikiai gerėjo arba buvo panašaus lygio, išskyrus toliau mažėjusias palūkanų pajamas“, – praėjusių metų bankų veiklos rezultatus apibendrino Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak jo, indėlių augimui įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir namų ūkių finansinė būklė, o taip pat rekordinė – 4,9 mlrd. Lt – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Statistiniam indėlio augimo tempui įtakos turėjo ir techninis indėlių persiskirstymas pertvarkius Ūkio banką.

2014 m. sausio 1 d. indėliai Lietuvos bankuose sudarė 47,6 mlrd. Lt. Bankams nedidinant palūkanų už terminuotuosius indėlius, indėlininkai lėšas buvo linkę laikyti einamosiose sąskaitose. Indėlių suma tokiose sąskaitose pastaraisiais metais reikšmingai išaugo ir jų dalis jau viršija 60 % visų indėlių.

Bankų sektoriaus valdomas turtas per metus padidėjo 2,3 mlrd. Lt, t. y. 3 % ir 2014 m. sausio 1 d. sudarė 77,6 mlrd. Lt. Tačiau didžiąją turto dalį sudarantis paskolų portfelis augo nuosaikiai – tik 0,4 % (iki 51 mlrd. Lt). Visgi pernai pirmą kartą nuo 2008 m. užfiksuotas metinis būsto paskolų portfelio augimas. Per metus būsto paskolos padidėjo 128,7 mln. Lt ir 2013 m. pabaigoje sudarė 19,4 mlrd. Lt.

2013 m. bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 785,5 mln. Lt pelno – tai 70,3 mln. Lt, arba beveik dešimtadaliu, daugiau nei 2012 m. Tačiau, eliminavus vienkartinius veiksnius, augimas sudarytų 1,6 %. Praėjusiais metais pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai – vienas bankas ir du užsienio bankų filialai. Bankai pelningai dirba paskutinius trejus metus, tačiau per šį laikotarpį uždirbtas pelnas (2,7 mlrd. Lt) neprilygo 2008–2009 metais patirtiems nuostoliams (3,9 mlrd. Lt).

Jau keletą metų iš eilės mažėja bankams reikšmingiausios – grynųjų palūkanų –pajamos. Paskolų portfeliui iš esmės nekintant, bankų gautos palūkanų pajamos iš paskolų portfelio sumenko net 406,6 mln. Lt (16,7 %). Reikšmingesnio grynųjų palūkanų pajamų mažėjimo pavyko išvengti tik 390,3 mln. Lt sumažinus palūkanų išlaidas. Tačiau 2013 m. bankų palūkanoms, mokamoms už įsipareigojimus pasiekus istoriškai žemiausią 1,19 % lygį, galimybės dar sumažinti esamas palūkanų išlaidas yra beveik išnaudotos.

„Šiemet staigių pokyčių finansų sektoriuje neprognozuojame, tačiau, be jokios abejonės, vienas didžiausių būsimų iššūkių bankams – euro įvedimas. Siekiant sklandaus perėjimo prie naujos valiutos, būtinas itin kruopštus pasirengimas, kurį bankai jau pradėjo“, – sakė V. Vasiliauskas.

2014 m. sausio 1 d. visi bankai vykdė nustatytus bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus: bankų sistemos kapitalo pakankamumas sudarė 17,6 % ir buvo beveik 2 proc. punktais didesnis nei prieš metus. Likvidumo rodiklis 2014 m. sausio 1 d. sudarė 41,2 % ir buvo daugiau kaip 10 proc. punktų didesnis, nei reikalaujama.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »