Bankuose – gyventojų ir įmonių indėlių rekordas

Publikuota: 2014 m. vasario 19 d. trečiadienis

Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo.

„Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma. Dauguma kitų bankų sektoriaus veiklos rodiklių pernai nuosaikiai gerėjo arba buvo panašaus lygio, išskyrus toliau mažėjusias palūkanų pajamas“, – praėjusių metų bankų veiklos rezultatus apibendrino Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak jo, indėlių augimui įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir namų ūkių finansinė būklė, o taip pat rekordinė – 4,9 mlrd. Lt – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Statistiniam indėlio augimo tempui įtakos turėjo ir techninis indėlių persiskirstymas pertvarkius Ūkio banką.

2014 m. sausio 1 d. indėliai Lietuvos bankuose sudarė 47,6 mlrd. Lt. Bankams nedidinant palūkanų už terminuotuosius indėlius, indėlininkai lėšas buvo linkę laikyti einamosiose sąskaitose. Indėlių suma tokiose sąskaitose pastaraisiais metais reikšmingai išaugo ir jų dalis jau viršija 60 % visų indėlių.

Bankų sektoriaus valdomas turtas per metus padidėjo 2,3 mlrd. Lt, t. y. 3 % ir 2014 m. sausio 1 d. sudarė 77,6 mlrd. Lt. Tačiau didžiąją turto dalį sudarantis paskolų portfelis augo nuosaikiai – tik 0,4 % (iki 51 mlrd. Lt). Visgi pernai pirmą kartą nuo 2008 m. užfiksuotas metinis būsto paskolų portfelio augimas. Per metus būsto paskolos padidėjo 128,7 mln. Lt ir 2013 m. pabaigoje sudarė 19,4 mlrd. Lt.

2013 m. bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 785,5 mln. Lt pelno – tai 70,3 mln. Lt, arba beveik dešimtadaliu, daugiau nei 2012 m. Tačiau, eliminavus vienkartinius veiksnius, augimas sudarytų 1,6 %. Praėjusiais metais pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai – vienas bankas ir du užsienio bankų filialai. Bankai pelningai dirba paskutinius trejus metus, tačiau per šį laikotarpį uždirbtas pelnas (2,7 mlrd. Lt) neprilygo 2008–2009 metais patirtiems nuostoliams (3,9 mlrd. Lt).

Jau keletą metų iš eilės mažėja bankams reikšmingiausios – grynųjų palūkanų –pajamos. Paskolų portfeliui iš esmės nekintant, bankų gautos palūkanų pajamos iš paskolų portfelio sumenko net 406,6 mln. Lt (16,7 %). Reikšmingesnio grynųjų palūkanų pajamų mažėjimo pavyko išvengti tik 390,3 mln. Lt sumažinus palūkanų išlaidas. Tačiau 2013 m. bankų palūkanoms, mokamoms už įsipareigojimus pasiekus istoriškai žemiausią 1,19 % lygį, galimybės dar sumažinti esamas palūkanų išlaidas yra beveik išnaudotos.

„Šiemet staigių pokyčių finansų sektoriuje neprognozuojame, tačiau, be jokios abejonės, vienas didžiausių būsimų iššūkių bankams – euro įvedimas. Siekiant sklandaus perėjimo prie naujos valiutos, būtinas itin kruopštus pasirengimas, kurį bankai jau pradėjo“, – sakė V. Vasiliauskas.

2014 m. sausio 1 d. visi bankai vykdė nustatytus bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus: bankų sistemos kapitalo pakankamumas sudarė 17,6 % ir buvo beveik 2 proc. punktais didesnis nei prieš metus. Likvidumo rodiklis 2014 m. sausio 1 d. sudarė 41,2 % ir buvo daugiau kaip 10 proc. punktų didesnis, nei reikalaujama.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »