Belaukdami euro gyventojai ėmė sparčiai keisti sugadintus ir susidėvėjusius litus

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas šalies gyventojams pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. vienetų sugadintų litų banknotų ir monetų – beveik du kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo pakeista 11,4 tūkst. vienetų.

„Toks ženklus augimas sietinas su tuo, kad artėjant euro įvedimui žmonės susirūpino pinigų keitimu ir dalis tiesiog prisiminė namuose turintys užsigulėjusių santaupų. O tos santaupos, pasirodo, gali būti laikomos pačiose netikėčiausiose vietose – rūsiuose, po grindimis, orkaitėse ar pečiuose, kur pinigai yra apdeginami, užliejami vandeniu ir kitais būdais sugadinami“, – sako Nijolė Baltrūnienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas pakeitė 20 508 vnt. susidėvėjusių, suplyšusių ar kitaip sugadintų banknotų ir monetų, kurie sudarė 1 083 683,8 Lt, per tą patį laikotarpį pernai pakeista 11 406 vnt. banknotų ir monetų, kurie sudarė 961 964,62 Lt. Dažniausiai yra keičiami sugadinti ar susidėvėję 20, 50 ir 200 nominalų litų banknotai. Didžiausia sugadintų pinigų suma, kurią yra pakeitęs Lietuvos bankas vienam žmogui – 109 tūkst. Lt: tiek rūsyje metalinėje dėžutėje laikytų santaupų užliejo vanduo.

Pasak N. Baltrūnienės, pasitaiko atvejų, kai žmogus netgi tiksliai nežino, kiek sugadintų pinigų atnešė pakeisti, kadangi jis jau nebegali jų suskaičiuoti, o kiek buvo – neprisimena. Pavyzdžiui, vienas klientas, atnešęs apdegintus litus, deklaravo, kad ten turėtų būti apie 3860 Lt, tačiau atlikus pinigų mokumo ekspertizę nustatyta ir klientui grąžinta suma viršijo 12 tūkst. Lt.

Ekspertai nustato, ar galima sugadintus pinigus kompensuoti. Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius, suteptus, prirašinėtus, pripieštus, suplyšusius, perplėštus ar kitaip sugadintus banknotus; banknotus, kurių išlikę ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas; taip pat banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 3/4, bet daugiau kaip 1/2 vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, kurių išlikę 1/2 vientiso ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, bei banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 1/2 vientiso ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas. Taip pat keičiamos deformuotos ar apgadintos monetos, kuriose atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Nekeičiami tie pinigai, kurie įtariami, kad yra padirbti, taip pat banknotai, sutepti specialiais, apsaugai nuo vagystės naudojamais dažais.

Klientų patogumui pinigai, kuriais pakeičiami sugadinti pinigai, gali būti iš karto pervedami į kliento banko sąskaitą arba išduodami grynaisiais. Pervedus pinigus į sąskaitą nebereikės rūpintis, kaip pasikeisti grynuosius litus įvedus naująją valiutą, nes litai banko sąskaitose euro įvedimo dieną bus nemokamai perskaičiuojami į eurus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d., įvedus eurą, Lietuvos bankas taip pat keis ir susidėvėjusius bei sugadintus eurus. Sugadinti tikri eurų banknotai bus keičiami, jeigu bus pateikiama daugiau kaip 50 % eurų banknoto.

Susidėvėję arba sugadinti tikri litų banknotai ir monetos nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25) bei komerciniuose bankuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »