Belaukdami euro gyventojai ėmė sparčiai keisti sugadintus ir susidėvėjusius litus

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas šalies gyventojams pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. vienetų sugadintų litų banknotų ir monetų – beveik du kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo pakeista 11,4 tūkst. vienetų.

„Toks ženklus augimas sietinas su tuo, kad artėjant euro įvedimui žmonės susirūpino pinigų keitimu ir dalis tiesiog prisiminė namuose turintys užsigulėjusių santaupų. O tos santaupos, pasirodo, gali būti laikomos pačiose netikėčiausiose vietose – rūsiuose, po grindimis, orkaitėse ar pečiuose, kur pinigai yra apdeginami, užliejami vandeniu ir kitais būdais sugadinami“, – sako Nijolė Baltrūnienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas pakeitė 20 508 vnt. susidėvėjusių, suplyšusių ar kitaip sugadintų banknotų ir monetų, kurie sudarė 1 083 683,8 Lt, per tą patį laikotarpį pernai pakeista 11 406 vnt. banknotų ir monetų, kurie sudarė 961 964,62 Lt. Dažniausiai yra keičiami sugadinti ar susidėvėję 20, 50 ir 200 nominalų litų banknotai. Didžiausia sugadintų pinigų suma, kurią yra pakeitęs Lietuvos bankas vienam žmogui – 109 tūkst. Lt: tiek rūsyje metalinėje dėžutėje laikytų santaupų užliejo vanduo.

Pasak N. Baltrūnienės, pasitaiko atvejų, kai žmogus netgi tiksliai nežino, kiek sugadintų pinigų atnešė pakeisti, kadangi jis jau nebegali jų suskaičiuoti, o kiek buvo – neprisimena. Pavyzdžiui, vienas klientas, atnešęs apdegintus litus, deklaravo, kad ten turėtų būti apie 3860 Lt, tačiau atlikus pinigų mokumo ekspertizę nustatyta ir klientui grąžinta suma viršijo 12 tūkst. Lt.

Ekspertai nustato, ar galima sugadintus pinigus kompensuoti. Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius, suteptus, prirašinėtus, pripieštus, suplyšusius, perplėštus ar kitaip sugadintus banknotus; banknotus, kurių išlikę ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas; taip pat banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 3/4, bet daugiau kaip 1/2 vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, kurių išlikę 1/2 vientiso ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, bei banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 1/2 vientiso ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas. Taip pat keičiamos deformuotos ar apgadintos monetos, kuriose atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Nekeičiami tie pinigai, kurie įtariami, kad yra padirbti, taip pat banknotai, sutepti specialiais, apsaugai nuo vagystės naudojamais dažais.

Klientų patogumui pinigai, kuriais pakeičiami sugadinti pinigai, gali būti iš karto pervedami į kliento banko sąskaitą arba išduodami grynaisiais. Pervedus pinigus į sąskaitą nebereikės rūpintis, kaip pasikeisti grynuosius litus įvedus naująją valiutą, nes litai banko sąskaitose euro įvedimo dieną bus nemokamai perskaičiuojami į eurus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d., įvedus eurą, Lietuvos bankas taip pat keis ir susidėvėjusius bei sugadintus eurus. Sugadinti tikri eurų banknotai bus keičiami, jeigu bus pateikiama daugiau kaip 50 % eurų banknoto.

Susidėvėję arba sugadinti tikri litų banknotai ir monetos nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25) bei komerciniuose bankuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Eksporto lyderių kalvei – tarptautinis pripažinimas

Beveik pusę milijono eurų pridėtinės vertės šalies įmonėms sukūrusiai, Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Versli Lietuva“ programai „Sparnai“ – dar vienas tarptautinis pripažinimas, ji atrinkta tarp 3 geriausių tarptautiškumą skatinančių projektų. skaityti »

Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje įvertinti Lietuvos pasiekimai

Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį verslumo, atsakingo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų bei aplinkos srityse. skaityti »

RRT skelbia atnaujintus 4G ir 3G ryšio aprėpties zonų žemėlapius

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atnaujino judriojo ryšio operatorių tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapius. skaityti »

DNB tyrimas: jaunieji verslininkai iš optimistų – į realistus

DNB „Jauno verslo barometras“ šiemet parodė gana ryškias permainas – optimizmo stulpelis krito, realizmo slėgis kyla. Retas tų, kurie savo verslą pradėjo per pastaruosius dvejus metus, artimiausiu metu planuoja daugiau darbuotojų, apyvartos augimą ar naujų produktų kūrimą. skaityti »

Ateities Lietuvos vizija pradėjo ryškėti pirmajame viešame projekto pristatyme

Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai. skaityti »

LPK narių skaičius nuolat auga, kitus metus planuojama baigti pelningai

Per pastaruosius penkerius metus LPK ženkliai sustiprėjo, išaugo konfederacijos narių skaičius. skaityti »

Programuotojai paneigs stereotipus: klaviatūrą iškeis į gitaras

Lapkričio 16 dieną Vilniuje prasidėjusioje programuotojų konferencijoje „Build Stuff“ sulaukta daugiau nei tūkstančio svečių iš 40 pasaulio šalių. skaityti »

2017 m. biudžeto projektas sudarytas pagrįstai ir orientuotas į finansų sistemos stabilumą

Valstybės kontrolei atlikus 2017 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą, Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų. skaityti »

Pramonininkai pristatė pasiūlymus naujos Vyriausybės programai

Lietuvos laukia labai svarbūs ketveri metai, todėl nauja valdžia turėtų aiškų planą kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuviai – versliausi iš Baltijos valstybių

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). skaityti »