Belaukdami euro gyventojai ėmė sparčiai keisti sugadintus ir susidėvėjusius litus

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas šalies gyventojams pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. vienetų sugadintų litų banknotų ir monetų – beveik du kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo pakeista 11,4 tūkst. vienetų.

„Toks ženklus augimas sietinas su tuo, kad artėjant euro įvedimui žmonės susirūpino pinigų keitimu ir dalis tiesiog prisiminė namuose turintys užsigulėjusių santaupų. O tos santaupos, pasirodo, gali būti laikomos pačiose netikėčiausiose vietose – rūsiuose, po grindimis, orkaitėse ar pečiuose, kur pinigai yra apdeginami, užliejami vandeniu ir kitais būdais sugadinami“, – sako Nijolė Baltrūnienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas pakeitė 20 508 vnt. susidėvėjusių, suplyšusių ar kitaip sugadintų banknotų ir monetų, kurie sudarė 1 083 683,8 Lt, per tą patį laikotarpį pernai pakeista 11 406 vnt. banknotų ir monetų, kurie sudarė 961 964,62 Lt. Dažniausiai yra keičiami sugadinti ar susidėvėję 20, 50 ir 200 nominalų litų banknotai. Didžiausia sugadintų pinigų suma, kurią yra pakeitęs Lietuvos bankas vienam žmogui – 109 tūkst. Lt: tiek rūsyje metalinėje dėžutėje laikytų santaupų užliejo vanduo.

Pasak N. Baltrūnienės, pasitaiko atvejų, kai žmogus netgi tiksliai nežino, kiek sugadintų pinigų atnešė pakeisti, kadangi jis jau nebegali jų suskaičiuoti, o kiek buvo – neprisimena. Pavyzdžiui, vienas klientas, atnešęs apdegintus litus, deklaravo, kad ten turėtų būti apie 3860 Lt, tačiau atlikus pinigų mokumo ekspertizę nustatyta ir klientui grąžinta suma viršijo 12 tūkst. Lt.

Ekspertai nustato, ar galima sugadintus pinigus kompensuoti. Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius, suteptus, prirašinėtus, pripieštus, suplyšusius, perplėštus ar kitaip sugadintus banknotus; banknotus, kurių išlikę ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas; taip pat banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 3/4, bet daugiau kaip 1/2 vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, kurių išlikę 1/2 vientiso ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, bei banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 1/2 vientiso ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas. Taip pat keičiamos deformuotos ar apgadintos monetos, kuriose atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Nekeičiami tie pinigai, kurie įtariami, kad yra padirbti, taip pat banknotai, sutepti specialiais, apsaugai nuo vagystės naudojamais dažais.

Klientų patogumui pinigai, kuriais pakeičiami sugadinti pinigai, gali būti iš karto pervedami į kliento banko sąskaitą arba išduodami grynaisiais. Pervedus pinigus į sąskaitą nebereikės rūpintis, kaip pasikeisti grynuosius litus įvedus naująją valiutą, nes litai banko sąskaitose euro įvedimo dieną bus nemokamai perskaičiuojami į eurus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d., įvedus eurą, Lietuvos bankas taip pat keis ir susidėvėjusius bei sugadintus eurus. Sugadinti tikri eurų banknotai bus keičiami, jeigu bus pateikiama daugiau kaip 50 % eurų banknoto.

Susidėvėję arba sugadinti tikri litų banknotai ir monetos nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25) bei komerciniuose bankuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »