Belaukdami euro gyventojai ėmė sparčiai keisti sugadintus ir susidėvėjusius litus

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas šalies gyventojams pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. vienetų sugadintų litų banknotų ir monetų – beveik du kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo pakeista 11,4 tūkst. vienetų.

„Toks ženklus augimas sietinas su tuo, kad artėjant euro įvedimui žmonės susirūpino pinigų keitimu ir dalis tiesiog prisiminė namuose turintys užsigulėjusių santaupų. O tos santaupos, pasirodo, gali būti laikomos pačiose netikėčiausiose vietose – rūsiuose, po grindimis, orkaitėse ar pečiuose, kur pinigai yra apdeginami, užliejami vandeniu ir kitais būdais sugadinami“, – sako Nijolė Baltrūnienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas pakeitė 20 508 vnt. susidėvėjusių, suplyšusių ar kitaip sugadintų banknotų ir monetų, kurie sudarė 1 083 683,8 Lt, per tą patį laikotarpį pernai pakeista 11 406 vnt. banknotų ir monetų, kurie sudarė 961 964,62 Lt. Dažniausiai yra keičiami sugadinti ar susidėvėję 20, 50 ir 200 nominalų litų banknotai. Didžiausia sugadintų pinigų suma, kurią yra pakeitęs Lietuvos bankas vienam žmogui – 109 tūkst. Lt: tiek rūsyje metalinėje dėžutėje laikytų santaupų užliejo vanduo.

Pasak N. Baltrūnienės, pasitaiko atvejų, kai žmogus netgi tiksliai nežino, kiek sugadintų pinigų atnešė pakeisti, kadangi jis jau nebegali jų suskaičiuoti, o kiek buvo – neprisimena. Pavyzdžiui, vienas klientas, atnešęs apdegintus litus, deklaravo, kad ten turėtų būti apie 3860 Lt, tačiau atlikus pinigų mokumo ekspertizę nustatyta ir klientui grąžinta suma viršijo 12 tūkst. Lt.

Ekspertai nustato, ar galima sugadintus pinigus kompensuoti. Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius, suteptus, prirašinėtus, pripieštus, suplyšusius, perplėštus ar kitaip sugadintus banknotus; banknotus, kurių išlikę ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas; taip pat banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 3/4, bet daugiau kaip 1/2 vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, kurių išlikę 1/2 vientiso ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, bei banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 1/2 vientiso ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas. Taip pat keičiamos deformuotos ar apgadintos monetos, kuriose atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Nekeičiami tie pinigai, kurie įtariami, kad yra padirbti, taip pat banknotai, sutepti specialiais, apsaugai nuo vagystės naudojamais dažais.

Klientų patogumui pinigai, kuriais pakeičiami sugadinti pinigai, gali būti iš karto pervedami į kliento banko sąskaitą arba išduodami grynaisiais. Pervedus pinigus į sąskaitą nebereikės rūpintis, kaip pasikeisti grynuosius litus įvedus naująją valiutą, nes litai banko sąskaitose euro įvedimo dieną bus nemokamai perskaičiuojami į eurus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d., įvedus eurą, Lietuvos bankas taip pat keis ir susidėvėjusius bei sugadintus eurus. Sugadinti tikri eurų banknotai bus keičiami, jeigu bus pateikiama daugiau kaip 50 % eurų banknoto.

Susidėvėję arba sugadinti tikri litų banknotai ir monetos nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25) bei komerciniuose bankuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Ilgiausias „Mini“ modelis – „Clubman“ – Lietuvoje debiutuos spalio pabaigoje

Vasarą anonsuotas, o Frankfurto automobilių parodoje pirmą kartą gyvai pademonstruotas naujos kartos „Mini Clubman“ netruks debiutuoti ir Lietuvoje. Šis ilgiausias „Mini“ automobilis, turintis 6 duris, mūsų šalyje pasirodys spalio pabaigoje. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia verslininkus dalyvauti konkurse ir pristatyti savo pasiekimus

Ūkio ministerija, siekdama įvertinti sėkmingas verslininkų investicijas, įdiegtas inovacijas, pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo, jau vienuoliktą kartą skelbia konkursą gauti apdovanojimą „Už nuopelnus verslui“. skaityti »

Vilniaus savivaldybėje vyks fotografijų paroda – „Lietuva ir Baltarusija per fotoobjektyvą“

Spalio 1 d., 15.00 val., Vilniaus miesto savivaldybės 2 aukšto fojė atidaroma kurčiųjų ir neprigirdinčių jaunuolių fotografijų paroda – „Lietuva ir Baltarusija per fotoobjektyvą“. skaityti »

R. Dargis: „Stereotipus apie Lietuvos ir Lenkijos priešybes galime įveikti įgyvendindami bendrus projektus“

Kaimyninėms valstybėms labai svarbus ekonominis bendradarbiavimas – Lietuva ir Lenkija šioje srityje turi gana ilgalaikį ir tvirtą pamatą. Rugsėjo 28 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai” šį pamatą dar labiau sustiprino. skaityti »

Jaunimo taupymo ypatumai – kaupia automobiliui, būstui ir kelionėms

Keturi iš penkių 18–25 metų lietuvių taupo konkrečiam tikslui – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Palyginti su latviais ir estais, mūsų šalies jaunimas konkretiems tikslams taupo šiek tiek dažniau. skaityti »

Skelbiamas konkursas „Lietuviško gaminio tarmiškiausias pavadinimas 2015“

Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja konkursą „Lietuviško gaminio tarmiškiausias pavadinimas 2015“. skaityti »

Devintajame Konstitucijos egzamine – gausu naujovių

Šiemet Teisingumo ministerijos jau devintus metus iš eilės organizuojamas Konstitucijos egzaminas jo dalyviams pateiks naujovių. skaityti »

Vyrai kurtų verslą, kad netektų dirbti kitiems, moterys – norėdamos realizuoti save

Daugiau nei trečdalis 18-29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų ketina kurti savo verslą arba aktyviai svarsto šią galimybę. Vyrai ir moterys tokiam žingsniui pasiryžtų dėl ganėtinai skirtingų priežasčių. skaityti »

Paminėjus YIVO 90-metį, Nacionalinė biblioteka tęsia žydų kultūros paveldo tyrimus ir sklaidą

YIVO žydų mokslo tyrimų institutas buvo įsteigtas Vilniuje 1925 m. Jo įkūrėjai – iškilūs to meto Lietuvos ir Europos intelektualai – Maksas Vainraichas, Zalmenas Reizenas, Zeligas Kalmanovičius, Cemachas Šabadas, garbės steigėjai buvo Albertas Einšteinas ir Sigmundas Freudas. skaityti »

Vilniečiai renkasi būstą pagal jo kainą, išlaikymą ir vietą

Vilniečiai mieliau rinktųsi naują trijų kambarių butą miegamajame rajone (64 proc.) nei seną dviejų kambarių Vilniaus Senamiestyje. skaityti »