Belaukdami euro gyventojai ėmė sparčiai keisti sugadintus ir susidėvėjusius litus

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 14 d. ketvirtadienis

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas šalies gyventojams pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. vienetų sugadintų litų banknotų ir monetų – beveik du kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo pakeista 11,4 tūkst. vienetų.

„Toks ženklus augimas sietinas su tuo, kad artėjant euro įvedimui žmonės susirūpino pinigų keitimu ir dalis tiesiog prisiminė namuose turintys užsigulėjusių santaupų. O tos santaupos, pasirodo, gali būti laikomos pačiose netikėčiausiose vietose – rūsiuose, po grindimis, orkaitėse ar pečiuose, kur pinigai yra apdeginami, užliejami vandeniu ir kitais būdais sugadinami“, – sako Nijolė Baltrūnienė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Per 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvos bankas pakeitė 20 508 vnt. susidėvėjusių, suplyšusių ar kitaip sugadintų banknotų ir monetų, kurie sudarė 1 083 683,8 Lt, per tą patį laikotarpį pernai pakeista 11 406 vnt. banknotų ir monetų, kurie sudarė 961 964,62 Lt. Dažniausiai yra keičiami sugadinti ar susidėvėję 20, 50 ir 200 nominalų litų banknotai. Didžiausia sugadintų pinigų suma, kurią yra pakeitęs Lietuvos bankas vienam žmogui – 109 tūkst. Lt: tiek rūsyje metalinėje dėžutėje laikytų santaupų užliejo vanduo.

Pasak N. Baltrūnienės, pasitaiko atvejų, kai žmogus netgi tiksliai nežino, kiek sugadintų pinigų atnešė pakeisti, kadangi jis jau nebegali jų suskaičiuoti, o kiek buvo – neprisimena. Pavyzdžiui, vienas klientas, atnešęs apdegintus litus, deklaravo, kad ten turėtų būti apie 3860 Lt, tačiau atlikus pinigų mokumo ekspertizę nustatyta ir klientui grąžinta suma viršijo 12 tūkst. Lt.

Ekspertai nustato, ar galima sugadintus pinigus kompensuoti. Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius, suteptus, prirašinėtus, pripieštus, suplyšusius, perplėštus ar kitaip sugadintus banknotus; banknotus, kurių išlikę ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas; taip pat banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 3/4, bet daugiau kaip 1/2 vientiso ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, kurių išlikę 1/2 vientiso ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas, bei banknotus, kurių išlikę mažiau kaip 1/2 vientiso ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas. Taip pat keičiamos deformuotos ar apgadintos monetos, kuriose atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Nekeičiami tie pinigai, kurie įtariami, kad yra padirbti, taip pat banknotai, sutepti specialiais, apsaugai nuo vagystės naudojamais dažais.

Klientų patogumui pinigai, kuriais pakeičiami sugadinti pinigai, gali būti iš karto pervedami į kliento banko sąskaitą arba išduodami grynaisiais. Pervedus pinigus į sąskaitą nebereikės rūpintis, kaip pasikeisti grynuosius litus įvedus naująją valiutą, nes litai banko sąskaitose euro įvedimo dieną bus nemokamai perskaičiuojami į eurus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d., įvedus eurą, Lietuvos bankas taip pat keis ir susidėvėjusius bei sugadintus eurus. Sugadinti tikri eurų banknotai bus keičiami, jeigu bus pateikiama daugiau kaip 50 % eurų banknoto.

Susidėvėję arba sugadinti tikri litų banknotai ir monetos nemokamai keičiami Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25) bei komerciniuose bankuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Investicijos su optimizmo ženklu: kokie verslai ir kaip plėsis?

Prieškrizinį lygį pasiekusios investicijos nenustos augti ir šiemet – investuoti į verslo plėtrą planuoja 74 proc. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. skaityti »

Lietuva pakilo pagal talentų konkurencingumo indeksą

Pagal talentų konkurencingumo indeksą, vertinantį šalių pastangas pritraukti talentų bei šalyje egzistuojančias kompetencijas, Lietuva pakilo per dvi pozicijas ir užima 33 vietą tarp 118 vertinamų šalių. skaityti »

Duomenų vizualizacija gali užkirsti kelią Zika virusui

Daugiau nei 36 tūkstančiai šeimų gali būti dėkingos mobiliųjų duomenų vizualizacijai, padėjusiai išsaugoti jų gyvybes. skaityti »

Lietuva išlieka inovatyviausia Baltijos šalis, bet dar turi kur pasitempti

Inovatyviausių pasaulio ekonomikų penkiasdešimtuke šiemet Lietuva užėmė 32 vietą ir aplenkė Latviją bei Estiją. skaityti »

Rekordinės „Knygų Kalėdos“ praturtino bibliotekas ir vaikų globos namus

Per Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą akciją „Knygų Kalėdos“ šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. skaityti »

Vilniuje plečiama elektromobilių infrastruktūra

Vilnius sparčiai žengia į priekį, įsileisdamas vis daugiau naujovių – savivaldybė, matydama elektromobilių augimą mieste, nusprendė vilniečiams įrengti daugiau įkrovimo stotelių. skaityti »

Susitikime su Amerikos-Lietuvos verslo taryba - dėmesys Fintech sektoriaus plėtrai

Finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvoje viešinčiu Amerikos-Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu, su kuriuo diskutavo apie verslo ir investicijų perspektyvas. skaityti »

„Incoterms®“ sąvadui suėjo 80 metų

Tarptautinių taisyklių, pagal kurias tiksliai apibrėžiami prekybos terminai, sąvadas – Incoterms® – mini savo gyvavimo 80-metį. skaityti »

Kasos aparatų naudojimo naujovės: daugiau sąžiningos konkurencijos, mažiau administracinės naštos

Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką. skaityti »

Pameistrystės plėtra Lietuvoje – be aiškios strategijos

Į profesinio mokymo sistemą Lietuvoje investuojami milijonai europinių pinigų, tačiau verslas pasigenda tikslingesnio būsimų darbuotojų ruošimo. skaityti »