„Citadele“ indeksas: Lietuvos verslininkai optimizmu lenkia Latviją

Publikuota: 2016 m. birželio 16 d. ketvirtadienis

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos auga panašiu tempu, tačiau šalių verslininkų nuotaikos skiriasi. Pirmą kartą šiemet Lietuvoje apklausti verslininkai demonstruoja atsargų optimizmą, tuo tarpu Latvijos verslo atstovai jau antrus metus iš eilės nesugeba išsivaduoti iš pesimistinių nuotaikų, rodo „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas.

Naujausiais „Citadele“ duomenimis, Latvijos verslininkų nuotaikų ir pasitikėjimo indeksas šiemet kovą sudarė 49,45 punkto ir nesiekė optimizmo ribą žyminčių 50 punktų, o Lietuvos buvo 51,15 punkto. Latvijos „Citadele“ banko ekonomistas išskiria statybų sektorių, kuris Lietuvoje ypač pozityvus.

„Ekonominio augimo rodikliai Latvijoje ir Lietuvoje paskutiniais metais buvo panašūs. Vis dėlto, kaip rodo mūsų apklausa, verslininkų nuotaikos abiejose šalyse truputį skiriasi. Pačius didžiausius skirtumus matome statybų sektoriuje, kur Latvijos verslininkai yra žymiai pesimistiškesni už Lietuvos kolegas, nepaisant to, kad paskutiniais ketvirčiais statybų apimtys mažėjo tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Lietuvos statytojų optimizmas, tikėtina, nulemtas stabilios paklausos iš privataus sektoriaus, taip pat greitesnės naujos perspektyvos europinių lėšų įsisavinimo pradžios“, – sako „Citadele“ banko Latvijoje ekonomistas Mārtiņš Āboliņš (Martinis Abuolinis).

Kovą Lietuvoje statybos pasitikėjimo indeksas siekė 54,69 punkto, prekybos – 52,06 punkto, o Latvijoje jie sudarė atitinkamai 48,69 ir 49,98 punkto. Pozityvūs lūkesčiai šį pavasarį grįžo į Latvijos gamybos sektorių (50,15 punkto), tačiau Lietuvoje gamybos įmonių vadovų nuotaikos nebuvo džiaugsmingos (49,71 punkto).

Abiejose šalyse prasčiausia situacija buvo prekybos sektoriuje: Lietuvoje prekybininkų pasitikėjimo indeksas sudarė 48,85, Latvijoje – 46,83 punkto.

„Citadele“ indekso tyrimo duomenimis, tarp Lietuvos ir Latvijos verslininkų bendra tai, kad šalyse geriausiomis nuotaikomis pasižymi didžiausių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 žmonių, vadovai – atitinkamai 58,57 ir 50,99 punkto.

Daugiausiai perspektyvų abiejose šalyse mato sostinės regione dirbančios įmonės. Vilniaus regiono verslininkų pasitikėjimo indeksas siekia 53,95 punkto, Rygos – 51,60 punkto.

Lietuvos verslo apklausos duomenų su buvusiais laikotarpiais palyginti neįmanoma, nes „Citadele“ indekso tyrimas šiemet šalyje atliktas pirmą kartą. Tuo tarpu Latvijoje bendra indekso vertė žemiau 50 punktų ribos laikosi nuo 2014 metų vidurio, nors pats indeksas po labai ryškaus kryčio žemyn per 2008-2011 metų pasaulinę finansinę krizę su keliomis išimtimis laikėsi teigiamoje nuotaikų pusėje nuo 2010 metų vidurio.

Tyrimo metu š. m. kovo mėnesį abiejose šalyse buvo apklausta po 750 šalies įmonių vadovų.

„Citadele“ indeksas apskaičiuojamas tiriant, kaip verslininkai vertina esamą padėtį ir kokios jų prognozės kitiems 6 mėnesiams šiose srityse: bendra ekonominė veikla šalyje, ekonominė veikla atitinkamos įmonės veiklos srityje, konkurencijos lygis atitinkamoje veiklos srityje ir įmonės veiklos rezultatai – pelningumas, apyvarta, finansinė padėtis, darbuotojų skaičius ir investicijų į įmonę suma. Indekso tyrimas Lietuvoje bus atliekamas dukart per metus. Latvijoje „Citadele“ indekso tyrimas atliekamas jau 12 metų keturis kartus per metus (kartą per ketvirtį), o Lietuvoje jis pirmą kartą atliktas 2016 metais. Tyrimo autorė ir įgyvendintoja – Latvijos tyrimų bendrovė SKDS.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Draudimo rinka šiemet toliau sparčiai didės dėl ne gyvybės draudimo plėtros

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. skaityti »

SEB tyrimas: gyventojai mažiau tiki pensijų sistema ir pensija ima rūpintis patys

SEB banko trečius metus iš eilės apskaičiuojamas Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis beveik nepakito. skaityti »

Lietuvos bankas pirmą kartą finansų rinkos dalyviams atskleidė savo patikrinimų planą

Kurdamas pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus aplinką, Lietuvos bankas pirmą kartą informavo prižiūrimus bankus, draudimo įmones, elektronines pinigų įstaigas ir kitus finansų rinkos dalyvius apie šių metų planinių inspektavimų ir tyrimų terminus bei apimtį. skaityti »

Vilniaus meras kviečia vieną „Facebook” kūrėjų į Vilnių

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pakvietė vieną socialinio tinklo „Facebook” kūrėjų – Sheryl Sandberg – apsilankyti Vilniuje. skaityti »

Gyventojai jau gali naudotis ribotos kainos būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšeliu

Nuo vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės savanoriškai pasirinkti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų teikiamos už ribotą kainą. skaityti »

2017 metais „Hanner“ investuos 85 milijonus eurų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia dailininkus sukurti unikalią proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiams

Lietuvos bankas paskelbė konkursą sukurti 2 eurų proginės monetos, skirtos Baltijos valstybių 100-mečiams, grafinius projektus. skaityti »

Nacionalinis koordinacinis centras padės įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl atsakingo verslo

Ūkio ministerijoje pristatytas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras bei jo veikla įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus. skaityti »

Lietuva pristatyta konferencijoje „World in 2017“ Stokholme

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė dalyvavo Švedijos sostinėje Stokholme vykusioje konferencijoje „World in 2017“, kurią verslo bendruomenės lyderiams kasmet rengia Dagens Industri kartu su britų žurnalu The Economist. skaityti »

Moterys linkusios blogiau vertinti šeimos finansinę padėtį nei vyrai

Vyrų ir moterų požiūris į daugelį dalykų dažnai skiriasi. Finansinės padėties vertinimas ir jo lemiami skolinimosi įpročiai – ne išimtis. skaityti »