Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Publikuota: 2017 m. liepos 13 d. ketvirtadienis

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.

„Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Šis faktas atskleidžia visuomenės žinių apie asmeninius finansus ir jų valdymo trūkumą. Finansinis raštingumas lemia žmonių taupymo tendencijas, atsakingą ateities ar pensinio laikotarpio planavimą, asmeninių finansų valdymą. Finansinis raštingumas reikšmingas ne tik kiekvieno žmogaus gerovei, bet ir šalies klestėjimui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto studentė Viktorija Zaliotovaitė.

Savo baigiamajame bakalauro darbe „Lietuvos namų ūkių finansinio raštingumo svarba priimant taupymo ir investavimo sprendimus“ (vadovė dr. Kamilė Taujanskaitė) V. Zaliotovaitė analizavo finansinio raštingumo ir taupymo–investavimo sprendimų ryšį asmeninių finansų valdymo kontekste. Analizei panaudojusi „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenis, ji darė palyginamąjį skirtingų šalių tyrimą. Gauti rezultatai atskleidė nemažai lietuvių finansinio raštingumo spragų.

Lietuviai nemoka efektyviai taupyti

Remiantis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, apie pusė namų ūkių (46,5 proc.) kiekvieną mėnesį sutaupo bent dalį pajamų, dažniausiai šiam tikslui jie atideda 31–150 eur. Tačiau pasak V. Zaliotovaitės, išanalizavus taupymo normos rodiklį, akivaizdžiai matyti, kad taupoma neefektyviai. „Lietuviai linkę išleisti beveik visas gaunamas pajamas, o jei ir taupo, šiam tikslui atidedamos lėšos sudaro labai mažą dalį gaunamų pajamų. Toks taupymas nėra efektyvus, kadangi sutaupyta suma yra laikoma kaip apsisaugojimo priemonė dėl galimo finansinės padėties pablogėjimo ar kitų nenumatytų atvejų ir nėra niekur investuojama“, – sako baigiamojo bakalauro darbo autorė.

V. Zaliotovaitės tyrimo metu atliktoje finansinio raštingumo apklausoje surinkta papildoma informacija apie respondentus atskleidė, kad didžioji jų dauguma (78,2 proc.) yra pasyvūs finansų rinkos dalyviai ir tik maža dalis – 21,8 proc. – savo lėšas investuoja arba yra investavę.

Neatsikratoma įpročio pinigus laikyti namuose

Tyrimai atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp populiariausių investicinių priemonių išlieka pensijų fondai ir gyvybės draudimas. Rečiausiai investuojama į akcijas ir obligacijas.

„Lietuvos atveju, namų ūkių finansinė elgsena yra itin konservatyvi. Lietuvos banko duomenimis, asmenys prioritetą teikia taupymui, o ne laisvų lėšų investavimui, dažniausiai pasirenkamos konservatyvios ir likvidžios taupymo priemonės, kurios nereikalauja specifinių žinių ir patirties: 58,3 proc. Lietuvos namų ūkių pasirenka sąskaitą arba indėlį banke ar kitoje finansinėje institucijoje. Itin populiarus išlieka ir ne pats saugiausias taupymo būdas – grynųjų pinigų laikymas namuose. Jį renkasi 59,7 proc. namų ūkių“, – teigia V. Zaliotovaitė.

Finansinio raštingumo lygį kelti būtina

Pasak baigiamojo darbo autorės, žemas finansinio raštingumo lygis yra nustatytas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau ši problema ten nelieka nepastebėta. „Vis daugiau tiek ekonomiškai išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vykdo mokomąsias programas, įtraukia finansinį švietimą į mokyklų programas turėdamos tikslą padėti žmonėms priimti racionalesnius asmeninių finansų valdymo sprendimus. Mano atliktas tyrimas atskleidė, kad retas Lietuvos namų ūkio narys dalyvauja finansinio edukacinio pobūdžio renginiuose, tačiau didžioji dalis norėtų patobulinti turimas žinias. Tai signalizuoja apie finansinių žinių ir informacijos poreikį“, – atkreipia dėmesį V. Zaliotovaitė.

Lietuvos atveju, viena iš pagrindinių finansinėje rinkoje vyraujančių problemų yra su finansiniu raštingumu susijęs vangus investavimas į bet kokias investicines priemones. Tokios tendencijos įrodo, kad Lietuvos namų ūkiams trūksta finansinio raštingumo žinių. „Dėl šių priežasčių ypač svarbūs tampa šalyje vykdomi finansinio raštingumo vertinimai, pavyzdžiui, toks kaip 2014 m. paskelbtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis finansinio raštingumo testas. Taip pat gegužės mėnesį Lietuvos bankas, LR Finansų ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra veikdami kartu bei siekdami pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, kartu parengė ir ruošiasi įgyvendinti „Visuomenės finansinio švietimo planą“. Tokios iniciatyvos gali padėti identifikuoti finansinių žinių spragas ir su finansine rizika susiduriančių žmonių grupes“, – akcentuoja V. Zaliotovaitė.

Šaltinis: VGTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Šalies vadovė pasveikino Azerbaidžaną Respublikos dienos proga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Azerbaidžano Respublikos Prezidentą Ilhamą Alijevą nacionalinės šventės – Respublikos dienos – proga. skaityti »

Nacionalinė biblioteka ir Gardino apskrities mokslinė biblioteka siekia bendrų tikslų

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Gardino apskrities mokslinė biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Kokias finansų pamokas turi išmokti įvairaus amžiaus vaikai?

Į ką atkreipti dėmesį pratinant atžalą protingai elgtis su finansais, pataria SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. skaityti »

Ūkio ministras E. Gustas: „Turime išnaudoti bendradarbiavimo potencialą su Baltarusija“

Penktadienį ūkio ministras Evaldas Gustas Lydoje (Baltarusija) dalyvauja dvyliktajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, kuriame aptariami aktualiausi abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Šių metų forume ypatingas dėmesys skiriamas turizmo, transporto ir žemės ūkio temoms. skaityti »

LVK nariams – Premjero padėkos už kovą su šešėliu

Vyriausybės rūmuose vykusios konferencijos „Šešėlinė ekonomika. Pokyčiai per dešimtmetį“ metu Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius įteikė padėkas už bendrą darbą kovojant su šešėline ekonomika ir Lietuvos verslo konfederacijos nariams: bendrovei „Philip Morris International“ ir Legalaus verslo aljansui. skaityti »

Ispanijos bankas taupys asmeninių vairuotojų sąskaita

Ispanijos bankas „Banco Santander“ imasi aktyvaus išlaidų mažinimo. Viena šio plano priemonių – atsisakyti vadovų asmeninių vairuotojų. skaityti »

Lietuvos ateitį grįs mokslo ir verslo bendradarbiavimu

Ką išskirtinio Lietuva galės pasiūlyti pasaulio rinkai po 10 ar 30 metų? Kokias strategines ekonomikos kryptis pasirinksime? Ar pavyks mokslininkams ir verslininkams dirbant išvien sukurti Lietuvai pažangios technologijų valstybės vardą? skaityti »

Ūkio ministras: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimui – 2,9 mln. eurų ES investicijų“

Ūkio ministerija, siekdama skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir klasterizaciją, vykdant mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas, kviečia Lietuvos įmones pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inoklaster LT“. skaityti »

„Citadele“ bankas Vilniaus centre atidaro unikalų padalinį – banką su kavine

Gegužės 25 d. sostinės Gedimino prospekte „Citadele“ bankas ir kavinių tinklas „Coffee Inn“ lankytojams atveria naują erdvę. skaityti »

SEB bankas: gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi daugiau

SEB banko duomenimis, vartojimo reikmėms gyventojai šiuo metu skolinasi vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. daugiau negu prieš metus. Nors dažniausiai vartojimo kreditus ima Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai, sparčiausias augimas šiemet pastebimas Panevėžio regione. skaityti »