Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Publikuota: 2017 m. liepos 13 d. ketvirtadienis

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.

„Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Šis faktas atskleidžia visuomenės žinių apie asmeninius finansus ir jų valdymo trūkumą. Finansinis raštingumas lemia žmonių taupymo tendencijas, atsakingą ateities ar pensinio laikotarpio planavimą, asmeninių finansų valdymą. Finansinis raštingumas reikšmingas ne tik kiekvieno žmogaus gerovei, bet ir šalies klestėjimui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto studentė Viktorija Zaliotovaitė.

Savo baigiamajame bakalauro darbe „Lietuvos namų ūkių finansinio raštingumo svarba priimant taupymo ir investavimo sprendimus“ (vadovė dr. Kamilė Taujanskaitė) V. Zaliotovaitė analizavo finansinio raštingumo ir taupymo–investavimo sprendimų ryšį asmeninių finansų valdymo kontekste. Analizei panaudojusi „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenis, ji darė palyginamąjį skirtingų šalių tyrimą. Gauti rezultatai atskleidė nemažai lietuvių finansinio raštingumo spragų.

Lietuviai nemoka efektyviai taupyti

Remiantis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, apie pusė namų ūkių (46,5 proc.) kiekvieną mėnesį sutaupo bent dalį pajamų, dažniausiai šiam tikslui jie atideda 31–150 eur. Tačiau pasak V. Zaliotovaitės, išanalizavus taupymo normos rodiklį, akivaizdžiai matyti, kad taupoma neefektyviai. „Lietuviai linkę išleisti beveik visas gaunamas pajamas, o jei ir taupo, šiam tikslui atidedamos lėšos sudaro labai mažą dalį gaunamų pajamų. Toks taupymas nėra efektyvus, kadangi sutaupyta suma yra laikoma kaip apsisaugojimo priemonė dėl galimo finansinės padėties pablogėjimo ar kitų nenumatytų atvejų ir nėra niekur investuojama“, – sako baigiamojo bakalauro darbo autorė.

V. Zaliotovaitės tyrimo metu atliktoje finansinio raštingumo apklausoje surinkta papildoma informacija apie respondentus atskleidė, kad didžioji jų dauguma (78,2 proc.) yra pasyvūs finansų rinkos dalyviai ir tik maža dalis – 21,8 proc. – savo lėšas investuoja arba yra investavę.

Neatsikratoma įpročio pinigus laikyti namuose

Tyrimai atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp populiariausių investicinių priemonių išlieka pensijų fondai ir gyvybės draudimas. Rečiausiai investuojama į akcijas ir obligacijas.

„Lietuvos atveju, namų ūkių finansinė elgsena yra itin konservatyvi. Lietuvos banko duomenimis, asmenys prioritetą teikia taupymui, o ne laisvų lėšų investavimui, dažniausiai pasirenkamos konservatyvios ir likvidžios taupymo priemonės, kurios nereikalauja specifinių žinių ir patirties: 58,3 proc. Lietuvos namų ūkių pasirenka sąskaitą arba indėlį banke ar kitoje finansinėje institucijoje. Itin populiarus išlieka ir ne pats saugiausias taupymo būdas – grynųjų pinigų laikymas namuose. Jį renkasi 59,7 proc. namų ūkių“, – teigia V. Zaliotovaitė.

Finansinio raštingumo lygį kelti būtina

Pasak baigiamojo darbo autorės, žemas finansinio raštingumo lygis yra nustatytas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau ši problema ten nelieka nepastebėta. „Vis daugiau tiek ekonomiškai išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vykdo mokomąsias programas, įtraukia finansinį švietimą į mokyklų programas turėdamos tikslą padėti žmonėms priimti racionalesnius asmeninių finansų valdymo sprendimus. Mano atliktas tyrimas atskleidė, kad retas Lietuvos namų ūkio narys dalyvauja finansinio edukacinio pobūdžio renginiuose, tačiau didžioji dalis norėtų patobulinti turimas žinias. Tai signalizuoja apie finansinių žinių ir informacijos poreikį“, – atkreipia dėmesį V. Zaliotovaitė.

Lietuvos atveju, viena iš pagrindinių finansinėje rinkoje vyraujančių problemų yra su finansiniu raštingumu susijęs vangus investavimas į bet kokias investicines priemones. Tokios tendencijos įrodo, kad Lietuvos namų ūkiams trūksta finansinio raštingumo žinių. „Dėl šių priežasčių ypač svarbūs tampa šalyje vykdomi finansinio raštingumo vertinimai, pavyzdžiui, toks kaip 2014 m. paskelbtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis finansinio raštingumo testas. Taip pat gegužės mėnesį Lietuvos bankas, LR Finansų ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra veikdami kartu bei siekdami pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, kartu parengė ir ruošiasi įgyvendinti „Visuomenės finansinio švietimo planą“. Tokios iniciatyvos gali padėti identifikuoti finansinių žinių spragas ir su finansine rizika susiduriančių žmonių grupes“, – akcentuoja V. Zaliotovaitė.

Šaltinis: VGTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Įvyko projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo priežiūros grupės posėdis

Gegužės 3 dieną buvo surengtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo priežiūros grupės posėdis. skaityti »

Atvertos naujos galimybės vėjo jėgainėms

Vėjo energetikos rinkoje atsiveria nauji horizontai – šis sektorius sėkmingai įveikė pagrindines technologines kliūtis ir tai gali ne tik paspartinti vėjo jėgainių parkų plėtrą, bet ir sudaryti sąlygas generuoti rezervinę elektros energiją. skaityti »

Darbą pradėjo nauja Finansų rinkų komisija

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo posėdžio nutarimu suformuota nauja Finansų rinkų komisija. Jos pirmininku paskirtas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir LVK viceprezidentas Stasys Kropas. skaityti »

Europos dieną siūloma pasitikrinti savo žinias „Europos egzamine“

Gegužės 9 d. Lietuvoje vyks „Europos egzaminas“, kuriame dalyviai galės pasitikrinti savo žinias apie Europos Sąjungą. Dėl Europos Sąjungos žinovo titulo varžysis moksleiviai, studentai, verslo įmonių darbuotojai, valstybės tarnautojai ir visi norintys Lietuvos gyventojai. skaityti »

Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi JAV ambasadorė Lietuvoje

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy. skaityti »

Atliekų tvarkymo sektoriuje laukia svarbios permainos – kuriama apskaitos informacinė sistema

Š. m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pasirašė projekto „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas“ įgyvendinimo sutartį. skaityti »

Nacionalinė biblioteka ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė ketinimų protokolą

Gegužės 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Išmani biblioteka – urbi et orbi“, kurios metu buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl Nacionalinės bibliotekos ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo. skaityti »

Gyventojų piniginėse – baltų simbolika paženklintos monetos

Lietuvos banko į apyvartą išleistos 2 eurų proginės monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas ryškiausių baltų kultūros simbolių – gintaro skridinys-amuletas. skaityti »

R. Dargis: turime pasirinkti sritis, kuriose siekiame būti geriausi

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. skaityti »