Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Publikuota: 2017 m. liepos 13 d. ketvirtadienis

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.

„Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Šis faktas atskleidžia visuomenės žinių apie asmeninius finansus ir jų valdymo trūkumą. Finansinis raštingumas lemia žmonių taupymo tendencijas, atsakingą ateities ar pensinio laikotarpio planavimą, asmeninių finansų valdymą. Finansinis raštingumas reikšmingas ne tik kiekvieno žmogaus gerovei, bet ir šalies klestėjimui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto studentė Viktorija Zaliotovaitė.

Savo baigiamajame bakalauro darbe „Lietuvos namų ūkių finansinio raštingumo svarba priimant taupymo ir investavimo sprendimus“ (vadovė dr. Kamilė Taujanskaitė) V. Zaliotovaitė analizavo finansinio raštingumo ir taupymo–investavimo sprendimų ryšį asmeninių finansų valdymo kontekste. Analizei panaudojusi „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenis, ji darė palyginamąjį skirtingų šalių tyrimą. Gauti rezultatai atskleidė nemažai lietuvių finansinio raštingumo spragų.

Lietuviai nemoka efektyviai taupyti

Remiantis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, apie pusė namų ūkių (46,5 proc.) kiekvieną mėnesį sutaupo bent dalį pajamų, dažniausiai šiam tikslui jie atideda 31–150 eur. Tačiau pasak V. Zaliotovaitės, išanalizavus taupymo normos rodiklį, akivaizdžiai matyti, kad taupoma neefektyviai. „Lietuviai linkę išleisti beveik visas gaunamas pajamas, o jei ir taupo, šiam tikslui atidedamos lėšos sudaro labai mažą dalį gaunamų pajamų. Toks taupymas nėra efektyvus, kadangi sutaupyta suma yra laikoma kaip apsisaugojimo priemonė dėl galimo finansinės padėties pablogėjimo ar kitų nenumatytų atvejų ir nėra niekur investuojama“, – sako baigiamojo bakalauro darbo autorė.

V. Zaliotovaitės tyrimo metu atliktoje finansinio raštingumo apklausoje surinkta papildoma informacija apie respondentus atskleidė, kad didžioji jų dauguma (78,2 proc.) yra pasyvūs finansų rinkos dalyviai ir tik maža dalis – 21,8 proc. – savo lėšas investuoja arba yra investavę.

Neatsikratoma įpročio pinigus laikyti namuose

Tyrimai atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp populiariausių investicinių priemonių išlieka pensijų fondai ir gyvybės draudimas. Rečiausiai investuojama į akcijas ir obligacijas.

„Lietuvos atveju, namų ūkių finansinė elgsena yra itin konservatyvi. Lietuvos banko duomenimis, asmenys prioritetą teikia taupymui, o ne laisvų lėšų investavimui, dažniausiai pasirenkamos konservatyvios ir likvidžios taupymo priemonės, kurios nereikalauja specifinių žinių ir patirties: 58,3 proc. Lietuvos namų ūkių pasirenka sąskaitą arba indėlį banke ar kitoje finansinėje institucijoje. Itin populiarus išlieka ir ne pats saugiausias taupymo būdas – grynųjų pinigų laikymas namuose. Jį renkasi 59,7 proc. namų ūkių“, – teigia V. Zaliotovaitė.

Finansinio raštingumo lygį kelti būtina

Pasak baigiamojo darbo autorės, žemas finansinio raštingumo lygis yra nustatytas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau ši problema ten nelieka nepastebėta. „Vis daugiau tiek ekonomiškai išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vykdo mokomąsias programas, įtraukia finansinį švietimą į mokyklų programas turėdamos tikslą padėti žmonėms priimti racionalesnius asmeninių finansų valdymo sprendimus. Mano atliktas tyrimas atskleidė, kad retas Lietuvos namų ūkio narys dalyvauja finansinio edukacinio pobūdžio renginiuose, tačiau didžioji dalis norėtų patobulinti turimas žinias. Tai signalizuoja apie finansinių žinių ir informacijos poreikį“, – atkreipia dėmesį V. Zaliotovaitė.

Lietuvos atveju, viena iš pagrindinių finansinėje rinkoje vyraujančių problemų yra su finansiniu raštingumu susijęs vangus investavimas į bet kokias investicines priemones. Tokios tendencijos įrodo, kad Lietuvos namų ūkiams trūksta finansinio raštingumo žinių. „Dėl šių priežasčių ypač svarbūs tampa šalyje vykdomi finansinio raštingumo vertinimai, pavyzdžiui, toks kaip 2014 m. paskelbtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis finansinio raštingumo testas. Taip pat gegužės mėnesį Lietuvos bankas, LR Finansų ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra veikdami kartu bei siekdami pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, kartu parengė ir ruošiasi įgyvendinti „Visuomenės finansinio švietimo planą“. Tokios iniciatyvos gali padėti identifikuoti finansinių žinių spragas ir su finansine rizika susiduriančių žmonių grupes“, – akcentuoja V. Zaliotovaitė.

Šaltinis: VGTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje dirbs TVF misija

Ruošiantis kasmetinėms Lietuvos konsultacijoms pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) steigimo sutarties IV straipsnį, 2016 m. kovo 3–16 d. Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti TVF Europos departamento misija. skaityti »

Paskelbtos populiariausios elektroninės knygos Lietuvoje

Praėjus pusei metų nuo pirmosios lietuviškos integruotos el. knygų parduotuvės ir skaityklės išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ pristatymo, išryškėjo lietuvių skaitomiausių el. knygų sąrašas. skaityti »

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės šiemet daugiausia inovacijų diegs kurdamos produktus ir paslaugas

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, diegdamos inovacijas, šiemet didžiausią dėmesį skirs paslaugų ir produktų naujovėms skaityti »

Televizorių žiūri 95 proc. mūsų šalies gyventojų

Televizorių ir toliau žiūri absoliuti dauguma mūsų šalies gyventojų – tai darantys prisipažino 95 proc. lietuvių. Be to, auga daugiau nei vieną televizorių turinčių namų ūkių Lietuvoje skaičius. skaityti »

Prezidentė pasveikins Lietuvos mokslų akademiją su 75-mečiu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį, vasario 23 d., 13 val. lankysis Lietuvos mokslų akademijoje, kuri mini 75-erių metų sukaktį. skaityti »

Europos bankas palaiko Azerbaidžaną

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentas Suma Čakrabarti 2016 m. birželį lankysis Azerbaidžane. skaityti »

Vilnius pateko į trejetuką patraukliausių Europos ateities miestų!

„Financial Times“ grupės padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė „Europos ateities miestų“ reitingą. skaityti »

Trims BMW modeliams – geriausio automobilio apdovanojimas „Best Cars 2016“

Trys BMW modeliai pelnė geriausio automobilio apdovanojimus „BEST CARS 2016“. Juos skyrė Vokietijoje leidžiamo prestižinio žurnalo apie automobilius ir autosportą „Auto Motor und Sport“ skaitytojai. skaityti »

Nacionalinė biblioteka gavo dovaną iš Bolonijos universiteto

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską pasiekė dovana iš Bolonijos universiteto – parodos, skirtos Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus 500-osioms mirties metinėms paminėti, katalogas. skaityti »

Lietuvos žmonės ruošiasi išradingai minėti Valstybės gimtadienį

Prieš savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai" jau sulaukė daugiau kaip 100 sumanių iniciatyvų kūrybingai ir prasmingai minėti Valstybės atkūrimo dieną. skaityti »