ES ketina kurti kosmoso šiukšlių stebėsenos sistemą

Publikuota: 2013 m. kovo 3 d. sekmadienis

Nuolat didėjantis įvairių žmogaus sukurtų techninių objektų, skriejančių aplink Žemę ir virtusių šiukšlėmis, skaičius kelia labai rimtą jų susidūrimo su tebefunkcionuojančiais palydovais pavojų. Europos Sąjunga svarsto galimybę kurti sistemą, kurios paskirtis būtų atlikti tokių kosmoso šiukšlių stebėseną.

Kaip pranešė agentūra „Reuters“, Briuselio aukštieji pareigūnai sunerimę dėl mobilaus ryšio ir GPS operatorių patiriamų milžiniškų nuostolių, kai vienas ar kitas orbitoje skriejantis jų palydovas apgadinamas kažkada veikusių, o dabar jau niekam nebereikalingų ir likimo valiai paliktų senų palydovų ar raketų nešėjų dalių (taip pat ir jų nuolaužų dėl ankstesnių susidūrimų) arba kai jie priversti staiga keisti skrydžio trajektoriją, stengiantis išvengti gresiančio susidūrimo. 

Europos Sąjungos siūloma sistema padėtų sekti pavojingas kosmoso šiukšles (techninį šlamštą) ir galėtų iš anksto informuoti palydovų operatorius apie jų palydovams gresiančius susidūrimus.

Tokia sistema leistų ES nemažai sutaupyti, kadangi palydovų kurso keitimai, kurie padaromi vos ne paskutinę minutę, juos eksploatuojantiems operatoriams kasmet kainuoja maždaug 183,03 milijonų dolerių. Be to, prognozuojama, kad nesiimant atitinkamų priemonių ši suma per ateinančius 10 metų turėtų gerokai išaugti.

Palydovams laiku nepasitraukus iš besiartinančio objekto kelio galimi susidūrimai su jais, kurių metu gali būti pažeidžiami įvairūs jautrumu pasižymintys elektroniniai prietaisai, sutrumpėti jų veikimo laikas. Tokių sąveikų metu gali nutrūkti telefoniniai pokalbiai, būti atšaukti lėktuvų skrydžiai, vėluoti oro prognozės. Be to, nukritę ant žemės tokie objektai gali sužeisti žmones ir padaryti didelių materialinių nuostolių.

Europos Komisijos atstovė spaudai sakė, kad tokios sistemos sukūrimas ir jos eksploatavimas kasmet kainuotų apie 10 milijonų eurų, o pati sistema galėtų pradėti funkcionuoti jau 2016 metais.

Ji taip pat pareiškė, kad ES apmokėtų visas tokios sistemos kūrimo išlaidas, tikėdamasi iš šalių narių prisidėjimo prie jos tobulinimo darbų, kurie kainuotų dar apie 50 milijonų eurų. Šie darbai apimtų naujų technologijų, tokių kaip radarai, teleskopai ir duomenų centrai kūrimą.

Šis pasiūlymas padėtų ES šalims narėms sujungti jų turimas kosmoso stebėjimo sistemas į vieną ir paskatintų jas investuoti į naujas technologijas.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »