Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos ekonomikos augimą ir toliau daugiausia lems vidaus paklausa

Lietuvos bankas prognozuoja 3,3 % bendrojo vidaus produkto augimą šiais metais ir 3,6 % – kitąmet. Palyginti su ankstesniais duomenimis, 2014 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto, 2015 m. – 0,2 proc. punkto. skaityti »

Išrinkta nauja LNTPA valdyba

Visuotiniame LNTPA susirinkime buvo išrinkta nauja valdyba. Dešimties narių valdyba pasipildė dviem naujais nariais – Giedre Saveikiene, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadove ir Arūnu Žemaičiu, „Ogmios grupės“ valdybos pirmininku. skaityti »

V. Vasiliauskas: šiandien fiksuojami rodikliai įtikina – Lietuva su atsarga atitinka euro zonos standartus

Paaiškėjo ekonominiai rodikliai, kurie lems Europos Sąjungos institucijų sprendimą dėl Lietuvos pasirengimo tapti euro zonos nare. skaityti »

Daugiau nei penktadalis lietuvių mano, kad ekonominė padėtis šalyje gerės

Daugiau kaip penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių šalies ekonominė padėtis gerės. skaityti »

Europos Sąjungą lietuviai vertina palankiau nei kiti europiečiai

Lietuviai yra geresnės nuomonės apie Europos Sąjungą (ES) ir jos ekonomiką nei daugelio kitų Senojo žemyno valstybių gyventojai, rodo antradienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. skaityti »

ISM dovana Vilniui – Idėjų sodas

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybės ir „Arvi“ įmonių grupės iniciatyva atnaujintame Bazilijonų vienuolyno kieme miesto gyventojai ir svečiai kviečiami ne tik pasimėgauti atnaujinta aplinka, tačiau ir išbandyti modernią ir inovatyvią parko infrastruktūrą. skaityti »

Šachmatų didmeistrio Gario Kasparovo ir Vilniaus šachmatų mokyklos auklėtinio partija baigėsi lygiosiomis

Šiandien Seime šachmatų pasaulio legenda Garis Kasparovas žaidė simultaną su aštuoniais „Vilniaus forto“ šachmatų mokyklos auklėtiniais. skaityti »

Milijonierius Jihmy John Liautaud Lietuvos verslininkams patikės savo sėkmės receptą

Gegužės 14 d., 10 val., ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (Arklių g. 18, Vilnius) viešės lietuvių kilmės JAV verslininkas, milijonierius Jihmy John Liautaud. skaityti »

Pradėjusi veikti nemokama euro telefono linija sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo

Siekiant kuo geriau informuoti gyventojus apie euro įvedimo aspektus, pradėjo veikti nemokama euro telefono linija 8 800 34528. Pirmąją linijos veikimo dieną į gyventojų klausimus atsakinėjo ir finansų ministras Rimantas Šadžius. skaityti »

Naršymas socialiniuose tinkluose – nepasitenkinimo darbu rezultatas

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. skaityti »