Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tyrimas: kaip išvengti piktnaudžiavimų įvedant eurą?

Artėjant euro įvedimui vienas labiausiai Lietuvos gyventojus dominančių klausimų – kaip užtikrinti, kad verslininkai nepiktnaudžiautų perskaičiuodami prekių ir paslaugų kainas. skaityti »

Kiek laiko dirba jaunas verslininkas?

„Verslauk“ atliko jaunų verslininkų apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog verslo kūrėjai dirba vidutiniškai daugiau nei po 12 valandų per dieną, o darbo laikas neapsiriboja 5 dienų darbo savaite. skaityti »

Inovacijos ir kūrybiškumas – Lietuvos konkurencinis pranašumas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo trečią kartą rengiamo nacionalinio konkurso „Geras dizainas" nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje skaityti »

Lietuva – dešimtmečio ES BVP augimo pirmūnė

Praėjus dešimtmečiui po įvykusios plačiausios Europos Sąjungos (ES) plėtros, britų ekonomikos savaitraštis „The Economist“ apibendrina, kaip per šį laikotarpį sekėsi augti ES naujokėms. skaityti »

Premjeras A. Butkevičius su eurokomisaru A. Šemeta kalbėjosi apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lietuvoje besilankantį už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Algirdą Šemetą ir finansų ministrą Rimantą Šadžių. skaityti »

A. Šemeta nemato rimtų priežasčių neįsivesti euro

Už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta teigia nematantis rimtų kliūčių, kodėl Lietuva negalėtų įsivesti euro. skaityti »

R. Šadžius: narystė euro zonoje suteiks daugiau saugumo

Europos sostinėse Lietuvos pasirengimą euro narystei pristatantis finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministru Luis de Guindos ir Kongreso Ekonomikos ir konkurencingumo komisijos pirmininku Santiago Lanzuela Marina. skaityti »

Lietuva įvykdė užduotis, kad taptų euro zonos nare

Lietuva sėkmingai atliko „namų darbus“ ir atitinka visus reikalavimus, kad taptų euro zonos nare. skaityti »

Lenkų ekonomikos ekspertas: „Įsivesdama eurą Lietuva elgiasi teisingai“

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusio Gdansko universiteto profesoriaus Stanislaw‘o Uminski nuomone, euro įvedimas Lietuvai reikš atsiribojimą nuo Rusijos ekonomikos taip toli, kaip tik įmanoma. skaityti »

R. Šadžius Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje pristatys Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą

Finansų ministras Rimantas Šadžius šią savaitę lankysis Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje, kur šių šalių finansų ministrams ir kitiems aukštiems pareigūnams pristatys Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. skaityti »