Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Estai ir lietuviai būstui skolinasi drąsiau negu latviai

Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi — po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). skaityti »

„Samsung“ gaminiams – du prestižiniai TIPA apdovanojimai

„Samsung Electronics Co., Ltd“ pranešė laimėjusi du 2014 m. Vaizdo ir fototechnikos spaudos asociacijos („Technical Image Press Association Awards“ - TIPA) apdovanojimus. skaityti »

Parodoje „RESTA 2014“ – Baltarusijos investicinio projekto pristatymas

Šiandien Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose, prasidėjusioje tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „RESTA 2014“ rengiamas Baltarusijos ir Lietuvos statybos forumas. Jo metu išskirtinis dėmesys bus skirtas Baltarusijos investiciniam projektui „Daugiafunkcis centras „Minsk-Siti“ (rus. «Многофункциональный центр «Минск-Сити»). skaityti »

Valdžios sektoriaus 2013 metų deficito duomenys – tinkami eurui įsivesti

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos 2013 metų valdžios sektoriaus deficitas sudaro 2,2 proc. BVP ir yra 0,7 procentinio punkto mažesnis nei prognozuota pernai metų pabaigoje bei 0,8 procentinio punkto mažesnis nei reikalaujama iš narystės euro zonoje siekiančių šalių. skaityti »

Europos reikalų komitetas: Euro įvedimo kampanija bus sąžininga

Lietuvos Vyriausybė, prieš įvedant eurą, siekia, kad šalies gyventojai būtų užtikrinti, jog euro įvedimas bus jų naudai. skaityti »

Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes šalyje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką. skaityti »

Seimas balsuos dėl euro įvedimo tvarkos

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl euro įvedimo tvarkos - parlamentarai balsuos dėl specialaus įstatymo, kuris numatys praktinius euro įvedimo klausimus: pinigų keitimą, kainų skelbimą, visuomenės informavimą ir kitus. skaityti »

Premjeras: žengtas žingsnis stiprinant bankų sąjungą

Premjeras Algirdas Butkevičius laiko sveikintinu antradienį Europos Parlamente patvirtintą sprendimą dėl naujų bankų taisyklių, kurios užtikrins bankų problemų sprendimą pačių bankų lėšomis, o ne iš mokesčių mokėtojų kišenės. skaityti »

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui VDU – naujos galimybės

Vytauto Didžiojo universitete nuo šiol bus aktyviau skatinamas akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimas skaityti »

SEB banko analitikų makrokomentaras: „Standard&Poor’s“ priminė Lietuvai pirmąją abėcėlės raidę

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard&Poor’s” (S&P) pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš karto net dviem pakopomis — nuo BBB iki A- ir vėl suteikė mums A raidę, kurią buvome ilgokai pamiršę. skaityti »