Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Jaunieji lyderiai kviečia sveikinti Lietuvą su gimtadieniu

Visoje Lietuvoje startavo akcija „Su gimtadieniu, Lietuva!“, skirta paminėti valstybės Nepriklausomybės dieną. Iniciatyvai susivienijo didžiausios Lietuvos nacionalinės jaunimo organizacijos, kurios kviečia visus Lietuvos piliečius sveikinti Lietuvą su gimtadieniu. skaityti »

Vilnius – pirmas Europoje pagal daugiausiai centralizuotai ir realiu laiku valdomų sankryžų

Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą , kuri eismo srautus reguliuoja centralizuotai ir realiu laiku. skaityti »

ES finansuojama mokymo programa Europos vadovams

Daugiau kaip 40 Europos įmonių vadovų pabaigė ES finansuojamos vadovų mokymo programos 2012–2013 m. ciklą Japonijoje ir Korėjoje. Pradėtas naujos 2013–2014 m. ciklo grupės formavimas. skaityti »

KTU ekonomistai: galimo kainų augimo priežastis – ne euras, o nesąžiningi verslininkai

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai. skaityti »

Nauja programa UNICEF kviečia verslą jungtis į pasaulinį lyderių klubą

UNICEF Lietuva šalyje pradeda įgyvendinti naujo formato partnerystės su verslu programą – UNICEF Verslo lyderis vaikams. skaityti »

Bibliotekos – Europos Sąjungos darbotvarkėje

Šiemet paaiškėjo Europos Parlamento narių pozicija dėl pirmą kartą bibliotekų istorijoje ES Komisijai pateikto Rašytinio pareiškimo dėl bibliotekų įtakos Europos Sąjungos gyventojams. skaityti »

Tendencija: kuo didesnės vartojimo paskolos prašo, tuo mažesnė suteikiama

Vidinė „Provident Finansai“ duomenų analizė atskleidė, kad kreipdamiesi dėl asmeninės vartojimo paskolos lietuviai dažnai neįvertina savo finansinių galimybių. skaityti »

Lietuva – viena pirmaujančių ES pagal struktūrinių fondų lėšų panaudojimą

Finansų ministerija Vyriausybės nariams pristatė 2007–2013 metų veiksmų programų 2013 m. metinę ataskaitą. skaityti »

Mitai apie startuolius: „žalias“ studentas, svajojantis apie milijoną?

Vyrauja nuomonė, jog startuolius kuria tik jauni ir patirties neturintys studentai. Tačiau vidutinis startuolių steigėjų amžius siekia beveik 30 metų. skaityti »

ERK ypač suinteresuotas, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie eurą

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) sausio 31 d. posėdyje nusprendė prašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos Banko ne rečiau kaip kartą per mėnesį teikti informaciją komitetui apie visuomenės ir jos tikslinių vartotojų grupių informavimo apie euro įvedimą bei atitinkamos komunikacijos strategijos įgyvendinimo rezultatus. skaityti »