Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Paskirta Nobelio taikos premija

Norvegijos sostinėje Osle paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas – Taikos premija šiemet skiriama Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW). skaityti »

Išmanusis laikrodis: verslininkui, namų šeimininkei, o gal slaptajam agentui?

Vienas didžiausių mobiliųjų telefonų gamintojų „Samsung“ rugsėjo pradžioje pristatė naująją technologiją – ant riešo dėvimą išmanųjį laikrodį „The Galaxy Gear“, kuris, tikimąsi, taps mobiliųjų telefonų ateitimi. Jau kitą savaitę naujiena atsiras prekyboje, todėl nutarėme pasidomėti, kam šis prietaisas iš tiesų taps nepamainomu darbo ir laisvalaikio įrankiu. skaityti »

Nobelio chemijos premija – už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą

2013 metų Nobelio chemijos premija paskirta chemikams prof. Martinui Karplusui, prof. Michaelui Levittui ir prof. Arieh Warsheliui už sudėtingų cheminių sistemų modeliavimą įvairiais masteliais. skaityti »

Nobelio fizikos premija skirta F. Englertui ir P. Higgsui už Higso bozono atradimą

Nobelio komitetas praneša, kad šių metų Nobelio premija už laimėjimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englertui ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančio masės egzistavimą, atradimą. skaityti »

„Apple“ naujuosius „iPad“ planuoja pristatyti spalio 22 dieną

Kompanija „Apple“ spalio 22-ą dieną, antradienį, ketina surengti žiniasklaidos atstovams skirtą renginį, kuriame turėtų pristatyti naujus planšetinius kompiuterius „iPad“, „OS X Mavericks“ bei „Mac Pro“ naujoves, praneša „The Wall Street Journal“ tinklaraštis „AllThingsD“. skaityti »

Paskelbti pirmieji Nobelio premijos laureatai

Nobelio premijų skyrimo komitetas spalio 7 dieną paskelbė pirmuosius 2013 metų laureatus – šlovės už laimėjimus Fiziologijos ir medicinos srityje nusipelnė trys JAV universitetuose dirbantys mokslininkai Jamesas Rothmanas, Randy Schekmanas, Thomas Sudhofas. skaityti »

Seime bus paminėtas Nepriklausomybės Akto signataro Bronislovo Lubio 75-metis

Spalio 8 d., antradienį, 9.30 val. Seimo Vitražo galerijoje bus pristatyta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011)“. skaityti »

Konstitucijos egzamino dalyvių žinios vis gerėja

Asmenų, nusprendusių laikyti Konstitucijos egzaminą, teisinės žinios vis gerėja. Šiais metais į antrąjį Konstitucijos egzamino etapą iš maždaug 30 tūkst. dalyvavusiųjų pateko beveik 1100 dalyvių, beveik 200 daugiau negu pernai. skaityti »

„Samsung“ prognozuoja rekordinį pelną

„Samsung Electronics“ prognozuoja, kad liepos-rugsėjo mėnesiais jos pelnas bus rekordinis. skaityti »

„Apple“ – brangiausias prekinis ženklas pasaulyje

Naujausiais „Interbrand“ prekės ženklų reitingo duomenimis, kompanijos „Apple“ prekės ženklas yra vertingiausias pasaulyje – vertinamas 98,3 mlrd. JAV dolerių. skaityti »