Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Microsoft“ išpirks savo akcijų už 40 mlrd. dolerių

JAV kompanija „Microsoft“ paskelbė planuojanti išpirkti savo akcijų už 40 mlrd. dolerių. Ši žinia paskatino „Microsoft“ akcijų brangimą. skaityti »

I. Laurso knygos „Verslas naujai“ el. versija – „Linkomanijoje“

Leidykla „Vaga“ parengė legalią el. knygos versiją, kurią nemokamai galima parsisiųsti iš „Linkomanijos“ bei oficialiaus knygos tinklalapio VerslasNaujai.lt. skaityti »

Doc. S. Masteika: „Virtualios valiutos rinkoje vyksta intensyvi plėtra“

Virtualios valiutos schemos nėra naujas reiškinys. 1996 metais buvo įgyvendinta e–gold virtualios valiutos schema, kurios vienetai buvo 100 proc. padengti auksu. Diskutuojant, ar virtuali valiuta (VV) – tik žaisminga idėja, ar reali alternatyvios pinigų rinkos užuomazga, reiktų bent trumpai apžvelgti pagrindines VV schemas: uždarą, pusiau uždarą ir atvirą. skaityti »

„Microsoft“ sukūrė prieštaringai vertintas reklamas

JAV technologijų milžinė „Microsoft“ penktadienį į populiarią vaizdo įrašų svetainę „YouTube“ įkėlė iš kelių serijų sudarytą reklamą, nukreiptą prieš savaitės pradžioje pristatytus išmaniuosius telefonus „iPhone“. skaityti »

Minima Tarptautinė demokratijos diena

Rugsėjo 15–ąją minima Tarptautinė demokratijos diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes ir demokratijos būklę pasaulyje, skatinti dialogą ir toleranciją. skaityti »

„Intel“ žada 100 JAV dolerių kainuojančių planšečių

Naujasis kompanijos „Intel“ generalinis direktorius Bryanas Krzanich žada 100 JAV dolerių kainuojančių planšečių. skaityti »

Loftas – populiariausias būstas

Perkant nekilnojamąjį turtą, kartais tenka atsisakyti tam tikrų svajonių, nes finansinės galimybės ne visiems leidžia jas įgyvendinti. skaityti »

Keliaujantys verslininkai: galimybė dirbti „čia ir dabar“ – būtina

Verslo reikalais keliaujantys europiečiai yra tie, kuriems neišvengiamai tenka dirbti tiesiog kelyje: „čia ir dabar“. skaityti »

Registruotų išradimų skaičius Lietuvoje auga, jų kokybė gerėja

Lietuvoje stebimas nuoseklus patentuojamų išradimų augimas. Aktyviausi šioje srityje – universitetai bei verslo įmonės, dažniausiai patentuojančios atsinaujinančios energetikos, maisto pramonės ir elektronikos sričių išradimus. skaityti »

Lietuva lenkia visas ES šalis nares pagal struktūrinių fondų panaudojimą

Naujausiais duomenimis, Lietuva pirmauja pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. skaityti »