Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Apple“ pelnė metų prekės ženklo apdovanojimą

Tyrimų agentūrą „Harris Interactive“ naujausia studija parodė, kad geriausiu prekės ženklu išmaniųjų telefonų, planšečių ir kompiuterių kategorijose tapo kompanijos „Apple“ prekės ženklas. skaityti »

Lietuvos banko Pinigų muziejus – turistams draugiškiausias Vilniaus muziejus

Konkurse „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2013. Turizmas pritaikytas visiems“ Lietuvos banko Pinigų muziejus pripažintas išskirtiniu turizmo objektu ir pelnė prizą „Pinigų muziejus – draugiškiausias Vilniaus muziejus“. skaityti »

Kaip mobiliosios technologijos keičia verslo pasaulį?

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG ekspertai pristatė studiją „The Mobile Evolution“ („Mobilioji evoliucija“), kurioje išskyrė pagrindines tendencijas, kokią įtaką sparčiai plintančios mobiliosios technologijos turi verslui. skaityti »

Kompanija „Cisco“ už 2,7 mlrd. dolerių perka „Sourcefire“

„Cisco“ už 2,7 mlrd. dolerių ketina įsigyti kompaniją „Sourcefire“, užsiimančią tinklo apsauga. Šis sandoris turėtų būti įgyvendintas iki šių metų pabaigos. skaityti »

Mobiliuoju banku lietuvis naudojasi 5 kartus rečiau nei europietis

Išmaniaisiais telefonais apsiginklavę Lietuvos gyventojai dar vangiai naudojasi mobiliąja bankininkyste. Lietuvos gyventojas mobiliąja bankininkyste naudojasi penkiskart rečiau nei vidutinis europietis, rodo rinkos tyrimų bendrovės TNS tyrimas „Mobile Life 2013". skaityti »

Į Lietuvos kelius išriedėjęs elektromobilis tirs praktines ekotransporto pritaikymo galimybes

Elektros skirstomojo tinklo operatorė AB LESTO, norėdama atlikti bandymus ir praktiškai įvertinti elektromobilio panaudojimo galimybes ir potencialą Lietuvos klimato ir kelių sąlygomis, 3 metams išnuomojo elektromobilį „Nissan LEAF“. Pasaulyje šis penkiavietis elektromobilis yra pats populiariausias. skaityti »

Įmonių grupei „Alma littera“ vadovaus Irmantas Švažas

UAB „AL holdingo“, valdančio didžiausią Baltijos šalyse knygų leidybos ir prekybos įmonių grupę „Alma littera“, generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti Irmantas Švažas. skaityti »

G4С festivalyje apdovanoti geriausi žaidimų kūrėjai

„Games for Change“ organizacija įkurta 2004 metais. Pagrindinis jos tikslas – kurti socialinio poveikio žaidimus, kurie gali būti naudojami švietimo ir humanitarinėse srityse. Skirtingai nei komercinių žaidimų srityje, jie siekia sukurti socialinę gerovę. skaityti »

„Nokia“ pardavė 32 proc. daugiau išmaniųjų telefonų

Antrąjį šių metų ketvirtį „Nokia“ pardavė mažiau įrenginių, nes patiria sunkumų mėgindama atsikovoti rinkos dalį, kurią prarado dėl konkurentų „Samsung“ ir „Apple“, praneša „Reuters“. skaityti »

Kompanijos „Intel“ pelnas toliau mažėja

Iš naujausios kompanijos „Intel“ finansinės ataskaitos matyti, kad jos grynasis pelnas antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 2 mlrd. dolerių, o tai beveik 29 proc. mažiau nei prieš metus. skaityti »