Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgoje – Lietuvos duomenys

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (toliau – TAB) kartu su 52 šalių centriniais bankais ir centrinėmis pinigų institucijomis parengė ir šiandien skelbia naujausią pasaulio valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgą, kuri yra sudaroma kas trejus metus. skaityti »

Finansų ministerijoje aptartas investicinis klimatas šalyje

Finansų ministrė R. Budbergytė susitikime su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovu M. Katinu aptarė šalies investicinį klimatą esant dabartiniam neapibrėžtumui dėl Lietuvos socialinio modelio, ES struktūrinės paramos panaudojimą pritraukiant investuotojus į regionus bei finansinių technologijų (Fintech) plėtros spartinimą. skaityti »

82-oji IFLA generalinė konferencija: naujos tendencijos ir gairės

Rugpjūčio 13–19 dienomis Ohajo valstijoje esančiame Kolambuso mieste (Jungtinės Amerikos Valstijos) įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja. skaityti »

Šeštą kartą bus apdovanotas geriausias verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektas

Originaliais sprendimais pasižymintys inovatyvūs produktai šiais metais bus įvertinti jau šeštąjį kartą Ūkio ministerijos skelbiamame konkurse „Verslo ir mokslo partnerystė 2016“. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacijos direkcijai vadovaus Giedrė Švedienė

Nuo rugpjūčio 25-osios darbą pradeda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia verslininkus dalyvauti konkurse apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti

Ūkio ministerija kviečia verslininkus pristatyti savo pasiekimus apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti. Paraiškų, kurias įmonės gali teikti pagal 6 nominacijas, laukiama iki š. m. rugsėjo 9 d. skaityti »

Finansų ministrė: valstybės IT centralizavimo klausimą turime spręsti greičiau

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aptarė stringančius valstybės informacinių išteklių valdymo ir IT infrastruktūros konsolidavimo klausimus. skaityti »

Neskaitančius el. knygų vilios jų prenumerata

Beveik prieš metus startavusi lietuviškų el. knygų parduotuvė ir skaityklė išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ lietuviams pradėjo siūlyti el. knygų prenumeratą. skaityti »

Lietuvos lazerininkai kuria galingiausią pasaulyje lazerį

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ir Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Ekspla“ kartu su partneriais UAB „Šviesos konversija“ ir amerikiečiais „National Energetics Inc“ laimėjo finansavimą dviejuose „Extreme Light Infrastructure“ (ELI) projekto konkursuose. skaityti »

Teikiamos nemokamos konsultacijos dėl elektronikos atliekų tvarkymo

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) bei Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) suklaidintiems importuotojams pradėjo teikti nemokamas konsultacijas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir skaudžių pasekmių. skaityti »