Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Žymėdama „BMW M3“ trisdešimtmetį BMW išleis 500 specialių modelių

Šią vasarą sukanka 30 metų, kai klientui buvo įteikti rakteliai nuo pirmo sportinio kupė „BMW M3“. Žymėdamas šią progą koncernas BMW ketina išleisti 500 išskirtinių „BMW M3“ modelių seriją, pavadintą „30 Years of M3“. skaityti »

Lietuvos VVP aukcione – naujas dalyvis

Nuo birželio pradžios Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionuose atsiras naujas žaidėjas – Finansų ministerija pasirašė VVP aukciono dalyvio sutartį su Latvijos „Citadele banka“. skaityti »

BMW pristato atnaujintą „BMW 3 Gran Turismo“ modelių seriją

Koncernas BMW pristato atnaujintus „BMW 3 Gran Turismo“ modelius ir naują iki 14 proc. našesnių variklių gamą. skaityti »

LNB suteikta laikina prieiga prie duomenų bazės „MarketLine Advantage“

Iki 2016 m. birželio 30 d. Nacionalinei bibliotekai suteikta prieiga prie duomenų bazės „MarketLine Advantage“, kurioje pateikiami ekonomikos, verslo, prekybos ir kt. duomenys. skaityti »

Viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos aukcione – „Bloomberg“ sistemos priemonės

Dalyvaudamas Eurosistemos vykdomoje išplėstinėje turto pirkimo programoje, šiandien Lietuvos bankas viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos aukcionus pradėjo vykdyti „Bloomberg“ sistemos priemonėmis. skaityti »

Nuotoliniu būdu – ir teritorijų planavimo dokumentai

Besiruošiantiems statyti namus statyba prasideda nuo teritorijų planavimo. Dabar sutaupyti daug laiko ir pastangų atliekant reikiamas procedūras ir rengiant dokumentus leidžia Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema ir Teritorijų planavimo dokumentų registras. skaityti »

Stasys Kropas paskirtas LPK viceprezidentu

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas gegužės 31 d. patvirtino Stasį Kropą, Lietuvos bankų asociacijos prezidentą, LPK viceprezidentu. Jam paskirta vadovauti naujai įsteigtam Verslo finansų komitetui. skaityti »

RRT skelbia išankstinius elektroninių ryšių rinkos 2016 m. I ketvirčio duomenis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2016 m. pirmojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. skaityti »

Lietuviai dažniau skaito popierines knygas, bet nevengia ir elektroninių

Per pastaruosius metus 43 proc. lietuvių yra skaitę tik popierines, 3 proc. – elektronines, o 15 proc. – ir popierines, ir elektronines knygas. skaityti »

Nidos Degutienės kūrinys „Izraelio skoniai“ pripažintas geriausia kulinarine knyga apie žydišką virtuvę

Nidos Degutienės knyga „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ buvo pripažinta geriausia pasaulio kulinarine knyga žydiškos virtuvės kategorijoje. skaityti »