Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Šalies vadovė pasveikino Azerbaidžaną Respublikos dienos proga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Azerbaidžano Respublikos Prezidentą Ilhamą Alijevą nacionalinės šventės – Respublikos dienos – proga. skaityti »

Nacionalinė biblioteka ir Gardino apskrities mokslinė biblioteka siekia bendrų tikslų

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Gardino apskrities mokslinė biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Kokias finansų pamokas turi išmokti įvairaus amžiaus vaikai?

Į ką atkreipti dėmesį pratinant atžalą protingai elgtis su finansais, pataria SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. skaityti »

Ūkio ministras E. Gustas: „Turime išnaudoti bendradarbiavimo potencialą su Baltarusija“

Penktadienį ūkio ministras Evaldas Gustas Lydoje (Baltarusija) dalyvauja dvyliktajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, kuriame aptariami aktualiausi abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Šių metų forume ypatingas dėmesys skiriamas turizmo, transporto ir žemės ūkio temoms. skaityti »

LVK nariams – Premjero padėkos už kovą su šešėliu

Vyriausybės rūmuose vykusios konferencijos „Šešėlinė ekonomika. Pokyčiai per dešimtmetį“ metu Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius įteikė padėkas už bendrą darbą kovojant su šešėline ekonomika ir Lietuvos verslo konfederacijos nariams: bendrovei „Philip Morris International“ ir Legalaus verslo aljansui. skaityti »

Ispanijos bankas taupys asmeninių vairuotojų sąskaita

Ispanijos bankas „Banco Santander“ imasi aktyvaus išlaidų mažinimo. Viena šio plano priemonių – atsisakyti vadovų asmeninių vairuotojų. skaityti »

Lietuvos ateitį grįs mokslo ir verslo bendradarbiavimu

Ką išskirtinio Lietuva galės pasiūlyti pasaulio rinkai po 10 ar 30 metų? Kokias strategines ekonomikos kryptis pasirinksime? Ar pavyks mokslininkams ir verslininkams dirbant išvien sukurti Lietuvai pažangios technologijų valstybės vardą? skaityti »

Ūkio ministras: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimui – 2,9 mln. eurų ES investicijų“

Ūkio ministerija, siekdama skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir klasterizaciją, vykdant mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas, kviečia Lietuvos įmones pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inoklaster LT“. skaityti »

„Citadele“ bankas Vilniaus centre atidaro unikalų padalinį – banką su kavine

Gegužės 25 d. sostinės Gedimino prospekte „Citadele“ bankas ir kavinių tinklas „Coffee Inn“ lankytojams atveria naują erdvę. skaityti »

SEB bankas: gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi daugiau

SEB banko duomenimis, vartojimo reikmėms gyventojai šiuo metu skolinasi vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. daugiau negu prieš metus. Nors dažniausiai vartojimo kreditus ima Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai, sparčiausias augimas šiemet pastebimas Panevėžio regione. skaityti »