Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kuri valanda tinkamiausia asmeninių finansų tvarkymui?

Pirmadienis, pirma dienos pusė – tokį laiką dažniausiai renkasi SEB banko klientai tam, kad prisijungę prie interneto banko pervestų skolą draugui, apmokėtų sąskaitą už komunalines paslaugas ar pasitikrintų pinigų likutį. skaityti »

Konstitucijos prospekte atsiras 6 elektromobilių įkrovimo stotelės

Elektromobiliu nesustojant jau galima nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų, o jų įkrovimo stotelių skaičius sostinėje netrukus smarkiai išaugs dėl dešiniajame Neries krante vystomų verslo centrų. skaityti »

Vilniaus savivaldybė pirmoji įsidiegė elektroninę mokyklos patalpų nuomos sistemą

Sostinės savivaldybė įdiegė elektroninę švietimo įstaigų patalpų nuomos sistemą – nuo šiol norintys išsinuomoti Vilniaus mokyklų patalpas būrelių veiklai ar sportui, tai galės padaryti paprasčiau ir patogiau. skaityti »

R. Dargis: „Lietuvoje vis dar trūksta verslo lyderystės“

Lietuvos pramonės asociacijas ir įmones vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad nepaisant svaraus indėlio stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą, verslo bendruomenės turėtų aktyviau prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo. skaityti »

Seimas svarstys europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūros nustatymą

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pristatė Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pataisų projektą. skaityti »

Apklausa: daugėja pelningai veikiančių įmonių, verslas numato didinti atlyginimus

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. skaityti »

Lietuvos verslininkai ieškos verslo plėtros galimybių Vokietijoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovaujama verslo delegacija balandžio 6–8 d. dalyvaus verslo susitikimuose Vokietijoje. skaityti »

LNB parengė virtualią parodą „Dr. Jonas Šliūpas: lietuvių tauta kitąkart ir šiandien...“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Kataras ir Liuksemburgas – turtingiausios pasaulio šalys

Pačių turtingiausių pasaulio valstybių sąraše dominuoja nedidelės šalys. Pirmos trys jo pozicijos išliko nepakitusios nuo praėjusių metų. skaityti »

BMW muziejuje – išsamus žvilgsnis į koncerno šimtmetį

Kovo pradžioje pažymėjęs šimtąsias savo įkūrimo metines koncernas BMW pristato unikalią parodą „100 Masterpieces“, kurioje – svarbiausi ir novatoriškiausi automobilių gamintojo pasiekimai per jo istoriją. skaityti »