Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Mitai ir realybė: kuri karta labiau priklausoma nuo technologijų?

Šių dienų žmonės neigia susiformavusius stereotipus: vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be naujausių technologijų ir vis daugiau jaunimo gręžiasi į tradicines vertybes. skaityti »

Aplinką tausojantis biuras įmanomas ir neaukojant milijonų?

Ne visos įmonės gali sau leisti įsikelti į „žalią“ biurą, tačiau stengiamasi naudoti energiją efektyviau pasitelkiant įvairiausias iniciatyvas. Tad į kokias sritis verta atkreipti didžiausią dėmesį? skaityti »

Nacionalinė biblioteka parengė virtualią parodą „Išlikęs savimi. Liudui Dovydėnui – 110“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Išlikęs savimi“, skirtą prozininko, publicisto, vaikų literatūros kūrėjo Liudo Dovydėno 110-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Pristatyta informacinė sistema apie 120 tūkst. Europoje naudojamas chemines medžiagas

Sausį Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pristatė naują informacinę sistemą „Infocards“, kurioje nuo šiol lengviau galima rasti informaciją apie 120 tūkst. Europoje šiuo metu naudojamas chemines medžiagas. skaityti »

„Mini“ pristatė specialios laidos sportišką kabrioletą „Mini John Cooper Works“

„Mini“ šeimoje debiutavo antras specialios laidos automobilis – keturvietis kabrioletas „Mini John Cooper Works“. skaityti »

Užbaigtas Kultūros ministerijos finansuojamas LKTA projektas

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija įgyvendino projektą „Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų, naudojamų retransliavimo veikloje, apsaugos modernizavimo projektas“, kurio pagrindinis tikslas – padidinti ir užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą televizijos programų paketų platinimo (konkrečiai retransliavimo) srityje. skaityti »

Verslo aplinka Lietuvoje: ką žada 2016-ieji?

Pasaulinių reitingų duomenimis, verslo sąlygos Lietuvoje gerėja. Verslo valdymo technologijų specialistai prognozuoja, kad Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) parengtas išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) projektas gali prisidėti prie dar didesnio šalies pozicijų tarptautinėje verslo rinkoje kilimo. skaityti »

Prezidentė dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume ir lankysis CERN

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 20 d. išvyksta trijų dienų darbo vizito į Šveicariją. Šalies vadovė dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose ir apsilankys Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN. skaityti »

Apdovanoti geriausi šalies ekologai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Aplinkos komiteto konsultacinio posėdžio metu aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kartu su konkurso organizatoriais geriausiai dirbančių ekologijos (aplinkosaugos) tarnybų ir specialistų (ekologų) konkurso nugalėtojus. skaityti »

„Knygų Kalėdos“ tapo visą Lietuvą sutelkiančiu judėjimu

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ sutelkė visą šalį ir padėjo surinkti 50 tūkst. naujų knygų šalies viešosioms ir mokyklų bibliotekoms. skaityti »