Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mini Sausio 13-ąją

Šiais metais Lietuva mini Laisvės gynimo 25-metį, todėl yra proga priminti visuomenei svarbią iniciatyvą, pilietiškumo apraišką, kurią pademonstravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai. skaityti »

6,3 mln. pasaulio žiūrovų jau išvydo Vilniuje filmuotą „Karą ir taiką“

Šį sekmadienį BBC parodyta pirmoji šešių serijų televizijos filmą „Karas ir taika“ serija, kuri sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus – 6,3 mln. žmonių prie televizijos ekranų stebėjo Tomo Harperio režisuotą filmą. skaityti »

Automatas, spausdinantis literatūros kūrinius

Grenoblyje (Prancūzija) leidykla „Short Edition“ įrengė automatus, siūlančius nemokamus trumpos formos literatūros kūrinius. skaityti »

Naujos knygos iš verslo rankų keliauja į Lietuvos regionų bibliotekas

Šiemet prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės organizuojamos akcijos „Knygų Kalėdos“ prisijungusi Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei jos nariai aktyviai prisideda pildant Lietuvos viešųjų ir mokyklų bibliotekų lentynas naujomis ir skaitytojų jau pamėgtomis knygomis. skaityti »

Prezidentūroje įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai

Gruodžio 29 d. LR Prezidentūroje įteikti Globalios Lietuvos apdovanojimai, kurie jau ketvirti metai iš eilės skiriami labiausiai nusipelniusiems Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. skaityti »

Dviem trečdaliams turtingiausių Baltijos šalių gyventojų yra svarbu prisijungti prie labdaringos veiklos

Du trečdaliai visų trijų Baltijos šalių turtingiausių gyventojų nurodo, kad jiems yra svarbu nuolat dalyvauti labdaros projektuose, o penktadaliui itin svarbi labdaros forma yra dalijimasis sukaupta patirtimi, asmeninėmis žiniomis, rodo SEB banko atlikta apklausa. skaityti »

Pertvarkant įstaigas, mažinama priežiūros našta verslui

Nuo 2016 metų sausio 1 d. pradeda veikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos. skaityti »

Lietuvos monetų kalykla gamins Latvijos valstybinius apdovanojimus

Gruodžio 18 d. Lietuvos monetų kalykla pasirašė ketverių metų bendradarbiavimo sutartį su Latvijos prabavimo biuru ir Latvijos prezidentūra dėl Latvijos valstybinių apdovanojimų gamybos. Iki 2019 m. bus pagaminta apdovanojimų už 350 tūkst. eurų. skaityti »

Nacionalinės bibliotekos paroda pristatyta Italijoje

Gruodžio 19 d. Romoje į kalėdinį vakarą susirinkusiai lietuvių bendruomenei buvo pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“. skaityti »

Metų verslo automobiliui „BMW 7“ – pagyrimai dėl technologijų ir malonumo vairuoti

Viena didžiausių šių metų automobilių industrijos naujienų – prabangus BMW septintos serijos sedanas – pripažinimo sulaukė ir Lietuvos „Metų automobilio 2016“ rinkimuose. Jis paskelbtas geriausiu verslo klasės automobiliu. skaityti »