Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Verslo atstovai kviečiami dalyvauti EK programoje „Horizontas 2020“

Europos komisija (EK) patvirtino didžiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ naująsias 2016–2017 m. darbo programas. skaityti »

Gerovės indekse Lietuva užima 41-ąją vietą pasaulyje

Tradiciniame gerovės indekse Lietuva šiemet užėmė 41 vietą tarp 142 valstybių. Tai viena pozicija geriau nei pernai. Geriausiai Lietuva įvertinta švietimo srityje – šalis užėmė 30 vietą. skaityti »

Vilniuje susitiko Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų viceministrai

Vilniuje spalio 30 dieną surengtos Lietuvos užsienio reikalų viceministro Andriaus Krivo ir Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojos Alionos Kupčinos konsultacijos. skaityti »

Lietuvos ir Moldovos eurointegracinė komisija aptarė tolesnę paramą Moldovos reformoms

Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministrė Natalia Gherman ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 27 dieną aptarė Moldovos eurointegracinės darbotvarkės aktualijas ir pasirašė bendradarbiavimo ekonominės diplomatijos srityje memorandumą. skaityti »

Ar verslininkais gimstama, ar tampama?

Pasaulyje nemažai tyrinėta, nuo ko priklauso verslumas, kodėl vieni žmonės renkasi būti verslininkais arba savarankiškai dirbančiais, o kiti – samdomais darbuotojais. skaityti »

Fukušimoje iškilo didžiausia pasaulyje plūduriuojanti vėjo jėgainė

Prie Japonijos krantų iškilo aukščiausia pasaulyje plūduriuojanti jūrų vėjo jėgainė. 105 metrų aukščio konstrukcija, galinti atlaikyti 20 metrų aukščio bangas, įrengta atviroje jūroje, vos 19 kilometrų atstumu nuo cunamio apgriautos ir paralyžiuotos Fukušimos Daijiči atominės elektrinės. skaityti »

Ilgų nuotolių elektromobilis „Chevrolet Bolt EV“ bus kuriamas kartu su LG

„General Motors“ naują elektromobilį „Chevrolet Bolt EV“ kurs kartu su „LG Electronics“. skaityti »

Spalio 24-oji – Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena

Jau 1972 metais Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja, pastebėjusi informacinių technologijų perspektyvą, spalio 24-ąją paskelbė Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. skaityti »

Jungtinių Tautų 70-mečio proga mėlynai nušvis Gedimino pilis

Jungtinių Tautų (JT) organizacijos 70-mečiui skirtoje tarptautinėje akcijoje „Nuspalvink pasaulį mėlynai, JT spalva“ spalio 24-osios vakarą dalyvaus ir Lietuva – mėlynai nušvis vienas geriausiai pasauliui pažįstamų sostinės simbolių – Gedimino pilis. skaityti »

„Metų knygos rinkimai“: skelbiami geriausių kūrinių penketukai

Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija vėl rengia akciją „Metų knygos rinkimai“ ir kviečia skaitytojus balsuoti už geriausias lietuvių autorių knygas. skaityti »