Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje – Londono sičio delegacija

Rugsėjo 14–15 dienomis finansų ministro Rimanto Šadžiaus kvietimu Vilniuje lankysis vieno svarbiausių pasaulio finansų centrų – Londono Sičio – delegacija. skaityti »

Intrastatas – detali statistika apie prekių judėjimą ES

Iki 1993 m. Europos Sąjungoje Eurostato pagrindiniu užsienio prekybos statistikos informacijos šaltiniu buvo muitinės deklaracijų duomenys. 1993 m. susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai, įdiegiama nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. skaityti »

Vilniuje atidarytas atnaujintas BMW salonas

Vilniuje po beveik 3 mėnesius trukusios rekonstrukcijos atidarytas atnaujintas BMW salonas. skaityti »

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena

Tarptautinės raštingumo dienos minėjimą kasmet inicijuojanti UNESCO komisija siekia, kad raštingumo skatinimas būtų laikomas svarbiu nacionalinės ir tarptautinės politikos klausimu. skaityti »

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laimėjimai perkeliami į nacionalinę teisę

Į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei Indėlių garantijų sistemų direktyvų nuostatos. skaityti »

Parengta virtuali paroda „Rimui Geniušui – 95. Skambanti Geniušų dinastija“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos skyrius parengė virtualią parodą, skirtą dirigento, pianisto ir pedagogo Rimo Geniušo 95-osioms gimimo metinėms. skaityti »

Premjeras: Vyriausybės kursas – ateities ekonomiką grįsti inovacijomis

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį dalyvaudamas tarptautinio Vilniaus inovacijų forumo „Innovation drift“ atidaryme, pasveikino jo dalyvius. skaityti »

Didelės raiškos garso sistema iš „Sony“– nepriekaištingai muzikos kokybei

„Sony“ pristato kompaktišką garso sistemą CAS-1, kuri suteikia galimybę mėgautis aukščiausia garso kokybe. skaityti »

Daugiau nei 500 jaunuolių ES dėka įgijo patirties savanoriaudami

Rugpjūčio pabaigoje baigėsi visoje Lietuvoje vykdytas jaunimo užimtumą skatinantis mokymų ir savanorysčių projektas „Savanorystės bendruomenės kūrimas ir vystymas“. skaityti »

Nacionalinė biblioteka įsigijo lietuviškos muzikos ritinėlių pianolai kolekciją

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos skyrių pasiekė nauja kolekcija – 70 ritinėlių pianolai. Nacionalinė biblioteka kolekciją įsigijo iš muzikologo, lietuviškos muzikos leidybos tyrinėtojo prof. Dariaus Kučinsko. skaityti »