Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Per savaitgalį iš atvertų sostinės savivaldybės duomenų gims išmanių sprendimų vilniečiams

Puoselėjant Vilniaus miesto savivaldybės atvirų duomenų iniciatyvą, šį savaitgalį sostinės menų ir švietimo centre „Rupert“ vyksta atvirų duomenų festivalis „Open data Fest Vilnius 2015“. skaityti »

Praturtėjo skaitmeninė Lietuvių literatūros klasikos kolekcija

Praėjus metams po projekto „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę (2011–2014 m.)“ užbaigimo, skaitmeninė „Lietuvių literatūros klasikos kolekcija“ buvo papildyta 206 kūriniais. skaityti »

E. paveldo portalas pasipildys dar vienu lietuviškos raštijos egzemplioriumi

Netrukus skaitytojai, kurie domisi senąja lietuviškąja raštija, portale www.epaveldas.lt galės virtualiuoju būdu pasklaidyti dar vieną lietuvių kalba XVIII amžiuje išleistą spaudinį. skaityti »

„Deutsche Bank“ ruošiasi dešimtmečio restruktūrizacijai

Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ruošiasi restruktūrizacijai, kuri bus didžiausia per daugiau nei dešimt pastarųjų banko gyvavimo metų. skaityti »

„Canon“ atnaujino daugiafunkcių rašalinių spausdintuvų asortimentą

„Canon“ pristato tris naujus daugiafunkcius rašalinius spausdintuvus. Namams skirtuose spausdintuvuose „PIXMA MG5750“, „MG6850“ ir „MG7750“ patobulintos virtualių duomenų saugyklų ir „Wi-Fi“ ryšio funkcijos derinamos su nauja spausdinimo technologija. skaityti »

Fotografija ir išmanusis telefonas – tvirta šių dienų sąjunga?

Rupjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Jei kažkada tokia diena buvo šventė tik profesionaliems fotografams, mūsų dienomis, ją galime minėti visi. skaityti »

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena

Rugpjūčio 19-ąją minima Pasaulinė fotografijos diena. skaityti »

Į elektroninių knygų rinką žengia „Milžinas“

74 proc. lietuvių, skaitančių popierines knygas, mielai skaitytų ir el. knygas, jei jomis būtų paprasčiau naudotis. Dažniausiai el. knygų skaitymui trukdo nepatogumas naudotis, nežinojimas, kaip tai padaryti, arba tinkamo įrenginio neturėjimas. skaityti »

Draudimo rinka pasiekė rekordinę apimtį, nors draudimo šakų plėtros tempas nevienodas

Šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas padidėjo 6,4 % ir pasiekė rekordinę apimtį – 312,3 mln. Eur. skaityti »

Graikijos sprendimai atrodo tvarūs, tačiau ji turi laikytis

Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. skaityti »