Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Naujos „Sony“ muzikos sistemos – tūkstančiai vatų garso namuose

„Sony“ pristato dvi itin galingas muzikos sistemas „MHC-V7D“ ir „SHAKE-X3D“, kurios leis sukurti klubo šokių aikštelės atmosferą namuose. skaityti »

Per du mėnesius Lietuvoje į eurus iškeista 2,8 mlrd. grynųjų litų

Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 1-osios komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kai kurios kredito unijos neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų. Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke. skaityti »

Ženevos automobilių parodoje – BMW premjeros

Šią savaitę duris atversiančioje 85-oje Tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje BMW automobilių gerbėjų laukia naujienos – bavarų koncerno stende bus pristatyti nauji automobilių modeliai, priedai ir išmanios technologijos „BMW i“ serijai. skaityti »

Skelbiama Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinė atranka

Ūkio ministerija iki š. m. gegužės 11 d. kviečia įmones ir organizacijas teikti paraiškas dalyvauti 2015 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje. skaityti »

Vilniuje pranešti apie miesto problemas nuo šiol galima ir mobiliaisiais telefonais

Vilniuje nuo šiol veikia nauja programėlė, skirta išmaniųjų telefonų vartotojams – „Tvarkau Vilnių“. Vilniečiai ir miesto svečiai užsiregistravę sistemoje gali greitai ir operatyviai pranešti Vilniaus miesto savivaldybei apie pastebėtas problemas sostinėje, gauti informaciją apie tai, kada problema bus išspręsta. skaityti »

Vilnius – 4-as sparčiausiai augantis verslus miestas Europoje

Amerikiečių verslo žurnalas „Inc.com“ įtraukė Vilnių į Europos populiariausių, sparčiai augančių verslių miestų dešimtuką – ketvirtąją vietą reitinge užimantis Vilnius aplenkė Stokholmą, Londoną, Romą, Oslą ir kt. skaityti »

BMW motociklų sezonui paruošė naujausius penkis modelius

Motociklus gaminantis vokiečių koncerno BMW padalinys „BMW Motorrad“ už dviejų mėnesių Lietuvoje prasidėsiančiam motociklų sezonui paruošė naujausius penkis modelius – nuo enduro iki galingo sportinio. skaityti »

Euro telefono linija baigia veiklą: sulaukta per 15 tūkst. skambučių

Dešimt mėnesių veikusi nemokama euro telefono linija 8 800 34528 kovo 1 d. baigia savo veiklą. Per tą laiką, nuo praėjusių metų gegužės, sulaukta daugiau nei 15 tūkst. skambučių. 40 proc. skambinusiųjų sudarė įmonių atstovai, 60 proc. – gyventojai. skaityti »

Po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginus su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. skaityti »

Rūšiavimo entuziastams – 20 tūkst. eurų

Nuo rugsėjo iki vasario „Mes rūšiuojam“ projekto dalyviai sukaupė prizų už apytiksliai 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų). Ši suma sukaupta renkant elektronikos ir buitinės technikos, senų baterijų bei akumuliatorių atliekas bei jas priduodant projekto organizatoriams. skaityti »