Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Finansų ministerija netoleruos piktnaudžiavimų, kai grąža atiduodama litais

2015 m. sausio 1-15 d. atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima litais ir eurais, tačiau grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais. skaityti »

Euro įvedimo dieną gimusiems kūdikiams – dovanų pirmosios lietuviškų eurų monetos

Istorinę Europos bendrosios valiutos įvedimo dieną, 2015-ųjų sausio 1-ąją, gimusiems kūdikiams Lietuvos bankas padovanos pirmąsias lietuviškas eurų monetas iš simbolinės pirmosios Vilniuje nukaldintos lietuviškų euro monetų partijos. skaityti »

Suskaitmeninti Lietuvai svarbūs Tautų Sąjungos dokumentai tapo prieinami visuomenei

Glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos nuolatinei atstovybei prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir JT biuro Ženevoje bibliotekai, užbaigtas beveik dvejus metus trukęs projektas, kurio metu šios bibliotekos interneto svetainėje patalpinti suskaitmeninti svarbūs archyviniai dokumentai, susiję su Lietuvos veikla Tautų Sąjungoje 1920–1940 m. skaityti »

Euras pradžiugins vaikus, bet apie tai svarbu su jais pasikalbėti iš anksto

Nemažai šeimų, auginančių vaikus, jau dabar svarsto, kiek turėtų būti jiems duodama kišenpinigių įvedus eurą. skaityti »

LG pristato garso įrenginių seriją „Music Flow Wi-Fi“

„CES 2015“ parodoje „LG Electronics“ (LG) pristatys garso įrenginių seriją „Music Flow Wi-Fi“. Joje – pirmasis LG baterijomis veikiantis nešiojamas garsiakalbis (modelis H4 Portable/NP8350), du garso barai (modeliai HS7/LAD750M ir HS9/LAS950M) ir 3D Blu-ray grotuvas (modelis BP550). skaityti »

Po euro įvedimo: pervedimai ir greičiau, ir pigiau

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vietinių pervedimų lygio pinga tarptautiniai pervedimai eurais ir eurų įskaitymas į sąskaitas. skaityti »

„BMW i8“ paskelbtas geriausiu metų automobiliu „Top Gear“ rinkimuose

Vieno prestižiškiausio pasaulyje automobilių žurnalo „Top Gear“ metų automobilio rinkimuose geriausiu 2014 m. modeliu išrinktas futuristinės išvaizdos iš elektros tinklo įkraunamas sportinis hibridas „BMW i8“. skaityti »

Apklausa: smulkieji verslininkai euro įvedimo nebijo

43 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų mano, jog euro įvedimas bus naudingas verslo plėtrai ilgalaikiu periodu. Dar 40 proc. smulkiųjų verslininkų teigia, kad valiutos pasikeitimas neatneš nei naudos, nei žalos verslui. skaityti »

Euro belaukiant – lietuviškų pinigų istorija nuo ilgųjų iki euro

Euro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Pokyčių, pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius, baimintis nereikėtų, nes euro įvedimas rodo, jog Lietuva yra pažangi valstybė, pasirengusi koja kojon žengti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. skaityti »

Lietuvos banko mokymuose pažinti eurus išmokę kasininkai savo žinias perdavė kolegoms

Per Lietuvos banko organizuotus mokymus 1 200 grynųjų pinigų tvarkytojų iš finansinių paslaugų, prekybos ir pašto įmonių išmokyti pažinti būsimos mūsų valiutos eurų banknotus ir monetas. Jie įgytas žinias apie Europos Sąjungos (ES) valiutą skleidžia savo kolegoms visoje šalyje. skaityti »