Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos ateities transportui kurti – didelės galimybės

Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą, inovacijų diegimą Lietuvos transporto sektoriuje, telkia šalies įmones ir mokslo atstovus bendradarbiauti, dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) programoje „Horizontas 2020“. skaityti »

Baigta Eurobuso kelionė per Lietuvą

Lietuvos miestų ir miestelių gyventojus tiesiogiai apie būsimą Lietuvos valiutą informavęs Eurobusas lapkričio 8 d. Kaune baigė du su puse mėnesio trukusią kelionę po Lietuvą. Turo metu aplankytos visos 60 šalies savivaldybių, surengta 180 renginių. skaityti »

Lietuva ir Kinija stiprina bendradarbiavimą lazerių technologijų srityje

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Lina Antanavičienė lapkričio 6–7 dienomis aplankė vieną pagrindinių Kinijos lazerių pramonės centrų Vuhane ir dalyvavo Lietuvos lazerių asociacijos sutarčių su partneriais iš Kinijos pasirašyme. skaityti »

Bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų gerokai santūresni

Šių metų pradžioje laukę spartaus nekilnojamojo turto (NT) brangimo, bankai antroje metų pusėje kainų perspektyvas vertina gerokai santūriau – perpus sumažėjo manančių, kad kainos kils, ir dabar dauguma mano, kad jos nesikeis, rodo naujausi bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenys. skaityti »

Vilniaus projektas „Interaktyvus pastatų faktinio šilumos energijos suvartojimo žemėlapis“ pripažintas geriausiu

Europos miestų sąjunga „Eurocities“ pranešė, kad Vilniaus projektas „Interaktyvus pastatų faktinio šilumos energijos suvartojimo žemėlapis“ šiais metais pripažintas geriausiu ir laimėjo apdovanojimą inovacijos kategorijoje. skaityti »

Iškeitę litus į eurus pratinsimės prie stambesnės valiutos: kaip neapsigauti?

Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. skaityti »

Kultūros ministras palinkėjo Nacionalinei bibliotekai išlikti valstybės istorijos palikimo saugotoja ir ateities kūrėja

Kultūros ministras Šarūnas Birutis, sveikindamas 95 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolektyvą, pažymėjo, kad bibliotekos šiandien tampa vis svarbesnėmis bendruomenių kultūrinio ir socialinio gyvenimo erdvėmis, randa būdą, kaip padėti intelektualiai ir dvasiškai tobulėti kiekvienam apsilankiusiam. skaityti »

Lietuvos bankas ragina šalies įmones neatidėlioti pasirengimo apsirūpinti grynaisiais eurais

Artėjant euro įvedimui, dalis grynuosius pinigus savo veikloje naudojančių įmonių vis dar atidėlioja pasirengimą apsirūpinti eurais. Lietuvos bankas ragina įmones pasirengimo neatidėlioti ir ne vėliau kaip iki lapkričio vidurio kreiptis į joms paslaugas teikiančius komercinius bankus. skaityti »

SEB banko apklausa: Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės gyvena permainų ritmu

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, planuodamos 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu prognozuodamos savo veiklą 2014-iesiems. skaityti »

Nepiktnaudžiauti euro įvedimu jau įsipareigojo per 3000 įmonių

Daugiau nei 3 000 Lietuvos įmonių viešai įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. skaityti »