Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Didžioji dalis gyventojų dar nesiruošia eurui

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų kol kas nesiruošia euro įvedimui, o kaip litus reikės keisti į eurus domisi tik 14 proc. gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Rait“ apklausos duomenys. skaityti »

SEB apžvalga: euro įvedimas gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. skaityti »

Lietuviai nerimauja dėl kainų po euro įvedimo

SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims. skaityti »

Europos Centrinio Banko kilnojamąją Euro parodą papildė eurų monetos su Vyčiu

Spalio 23 d.,Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, duris atvėrė Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko organizuota Euro paroda. skaityti »

Artėjant eurui, bankai sulaukia vis daugiau gyventojų indėlių

Bankuose ir kredito unijose laikomų indėlių sumos šiais metais pastebimai auga. Pasak ekspertų, viena iš svarbiausių priežasčių, skatinančių nešti pinigus į bankus – artėjantis euro įvedimas. skaityti »

„ASRock“ išleido vieną galingiausių plokščių „ASRock X99 Extreme 11”

Tarptautinė pagrindinių plokščių gamintoja „ASRock“ pristatė naujausią savo produktą – itin galingą plokštę „ASRock X99 Extreme11”. skaityti »

Lietuvą sėkmingai pasiekė pirmoji eurų siunta

Vykdant pasirengimo euro įvedimui darbus, spalio 22 d. į Lietuvą atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas dalyvauti konkurse „Verslo ir mokslo partnerystė 2014“

Ūkio ministerija, siekdama skatinti kurti ir diegti inovacijas, populiarinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrą ir jų pritaikymą versle, jau ketvirtą kartą organizuoja konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė“ ir kviečia teikti paraiškas. skaityti »

Oficialiuose sostinės renginiuose skambės ir Europos Sąjungos himnas

Nuo šiol visuose oficialiuose protokoliniuose Vilniaus miesto renginiuose, tarp jų ir mokyklose vykstančiose šventėse, su Lietuvos Respublikos himnu skambės ir Europos Sąjungos himnas – Liudvigo van Bethoveno ,,Odė džiaugsmui”. skaityti »

Pristatoma nauja teismų ekspozicija

Virtuali teismo posėdžių salė, informaciniai leidiniai liudytojams ir nukentėjusiesiems, mokymai teismo aptarnaujančiam personalui – tai tik kelios priemonės, kurias šiais metais įgyvendina teismai ir Nacionalinė teismų administracija, naudodamiesi Norvegijos finansine parama. skaityti »