Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje pirmą kartą viešės Europos Centrinio Banko pirmininkas Marijus Dragis

Rugsėjo 25 d. Lietuvos banke lankysis Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas Marijus Dragis (Mario Draghi). skaityti »

„Canon“ išleidžia rašalinių verslo klasės spausdintuvų seriją

„Canon“ paskelbė atnaujinanti savo „SoHo“ ir mažoms įmonėms skirtų spausdinimo įrenginių asortimentą išleisdama MAXIFY įrenginių seriją. skaityti »

LG pirmieji pasaulyje pradės prekybą 4K OLED televizoriais

LG Electronics (LG) šiandien paskelbė apie pirmųjų pasaulyje 4K raiškos (3840 x 2160) OLED televizorių prekybos pradžią. Bus galima įsigyti 77 ir 65 colių modelius (atitinkamai modeliai 77EG9700 ir 65EC9700). skaityti »

Euro telefono paslaugomis dažniausiai naudojasi verslo atstovai

Nemokama euro telefono linija 8 800 34528 sulaukia vis didesnio gyventojų susidomėjimo – per dieną gaunama vidutiniškai 150 skambučių. skaityti »

Lietuvos architektūros ir statybų „Oskarus“ išrinkti padės VGTU mokslininkai

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija rengiant tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, komisijos nariais tapo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ekspertai. skaityti »

Prasideda dvejopo kainų skelbimo laikotarpis

Nuo rugpjūčio 22 d. prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir euras, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintu tvarkos aprašu ir ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis. skaityti »

Gyventojai geriau vertina ES investicijų skaidrumą

Per pastaruosius metus gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo skaidrumą pastebimai pagerėjo, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa. skaityti »

Pasiruošimas mokyklai: ar pirmokui reikalingas mobilusis telefonas?

Artėjantys mokslo metai kaip ir kasmet kelia daug jausmų. Mažiesiems pirmaklasiams – džiaugsmą ar jaudulį, o jų tėveliams – rūpestį, kaip tinkamai paruošti savo atžalas mokyklai. skaityti »

Vaiko ateičiai tėvai per penkerius metus vidutiniškai sukaupia apie 11 tūkst. litų

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus klientams, sudariusiems investicinio gyvybės draudimo, skirto kaupti vaikų ateičiai, sutartis, išmokėta beveik 3,5 mln. litų. skaityti »

Ant spalvotų kolekcinių monetų – gyvąją Baltijos kelio grandinę simbolizuojantis medis

Lietuvos banko į apyvartą išleistose Baltijos kelio 25-mečiui skirtose dviejose – 25 ir 50 litų – kolekcinėse monetose simbolinis medis vaizduoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos susijungimą į gyvąją grandinę Baltijos kelyje. skaityti »