Ekonomikos Nobelio premija – už siūlymą, kaip reguliuoti rinkas

Publikuota: 2014 m. spalio 14 d. antradienis

Spalio 13 dieną paskelbtas Ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigtas apdovanojimas atiteko prancūzų ekonomistui Jeanui Tirole’iui (Université Toulouse 1 Capitole). Prestižinė premija jam skirta už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

J. Tirole’is – vienas įtakingiausių šių dienų ekonomistų. Jis prisidėjo prie daugybės ekonomikos sričių plėtros, tačiau labiausiai pasižymėjo išaiškindamas, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose dominuoja kelios įtakingos įmonės. „Jo darbai yra vieni iš tų, apie kuriuos sakoma: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją“. J. Tirole’io analitiniai modeliai ne tik reikšmingai išplėtojo reguliavimo teoriją, bet ir įgijo praktinį pritaikymą „probleminių“ sektorių – telekomunikacijų ir elektros tiekimo, finansų rinkų ir bankų – reguliavimo praktikoje“, – teigė Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas prof. dr. Linas Čekanavičius.

Jei tokios rinkos neprižiūrimos, dažnai susiklosto socialiai žalinga situacija. Kainos gali būti aukštesnės nei tos, kurių „reikalautų“ išlaidos, stambios neproduktyvios įmonės blokuoja įėjimą mažesnėms, tačiau efektyvesnėms kompanijoms. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio J. Tirole’is tokių rinkų nesėkmių tyrimams įkvėpė naujos gyvybės. Jo analizė pasiūlė teoriją, kurioje pabrėžtas valdžios vaidmuo. Atsakyta į klausimus, kaip vyriausybės turėtų elgtis su įvairiais įmonių susijungimais ir karteliais, kaip turėtų būti reguliuojamos monopolijos.

„J. Tirole’io rinkos reguliavimui skirtų darbų „išeities taškas“ yra suvokimas, kad karteliai bei monopolijos reguliuotini, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir inovatyvumo, taigi – didesnės naudos visuomenei, o ne todėl, kad jie yra „prigimtinė“ blogybė. Šis požiūris teigia, kad aukštesnės monopolinės kainos bei monopoliniai viršpelniai nebūtinai yra blogis: tai priimtina kaina visuomenei, jeigu tų viršpelnių siekis paskatina inovacijas ir gamybos efektyvumo augimą. Tad monopolijų bei oligopolijų reguliavimo tikslas turėtų būti ne mažųjų rinkos dalyvių apsauga nuo didesniųjų konkurencijos, bet visuomenės apsauga nuo rinkos jėgų (konkurencijos) susilpnėjimo, kurį tam tikromis sąlygomis gali sukelti unikalių išteklių arba ekonominės galios koncentracija atskirų ūkio subjektų rankose“, – aiškino prof. dr. L. Čekanavičius.

Iki J. Tirole’io tyrimų, politinių sprendimų priėmėjai ieškojo visoms rinkoms bendrų principų. Jie vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kainų „lubos“ monopolistams, konkurentų susitarimų draudimas. Anot J. Tirole’io, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, šios taisyklės veikia, tačiau esant kitokioms sąlygoms, toks reguliavimo metodas gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Reguliuojamos kainos kelias stambias rinkos įmones gali motyvuoti sumažinti kainas, tačiau gali įvykti ir priešingai. „Priklausomai nuo įvairių aplinkybių ši monopolijų reguliavimo priemonė gali susilpninti inovacijų diegimo bei efektyvumo didinimo paskatas: jeigu monopolistas numano, kad jei reikšmingiau sumažinus gamybos kaštus, reguliuotojas sumažins ir jos produkcijos kainos „lubas“, tai kam įmonei siekti to kaštų mažinimo?“, – pastebėjo prof. dr. L. Čekanavičius.

Konkurencijos reguliavimo politika turėtų būti pritaikyta prie specifinių kiekvienos rinkos sąlygų. J. Tirole’is pristatė bendrą tokių reguliavimo politikų rėmą ir jį adaptavo daugybei skirtingų sričių. „Vaizdžiai tariant, jis savo darbais teigia, kad monopolinių ligų „gydymas“ turi būti parinktas pagal konkretų „pacientą“, nes universalių metodų taikymas ne tik gelbsti, bet gali ir pakenkti, – apibendrino prof. dr. L. Čekanavičius.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Ūkio ministras patvirtino prisijungimo prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo tvarką

Ūkio ministras Evaldas Gustas patvirtino prisijungimo prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir jo logotipo naudojimo tvarką. skaityti »

Norintieji užsienyje balsuoti referendume jau gali registruotis internetu

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse ar referendumo dieną jose būsiantys, jau gali internetu registruotis balsuoti birželio 29 dieną vyksiančiame referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims. skaityti »

SEB: skolindamasis būstui šiemet draudžiasi beveik kas antras

Beveik pusė – 48 proc. – naujas būsto paskolų sutartis SEB banke per pirmąjį šių metų ketvirtį sudariusių klientų apsidraudė gyvybės draudimu. skaityti »

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai tęsti drausmingą fiskalinę politiką

Lietuva turi toliau stiprinti fiskalinę politiką, peržiūrėti mokesčių sistemą ir toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymą, užbaigti valstybės valdomų įmonių reformą, didinti pastatų energetinį efektyvumą bei tęsti elektros ir dujų tarptautinių jungčių plėtrą. skaityti »

NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui įteiktos KTU garbės daktaro regalijos

Lietuvos mokslų akademijoje NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui buvo įteiktos Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro regalijos už žinių ir pažangių ateities technologijų diegimą siekiant išmanios gynybos koncepcijos įgyvendinimo ir intelektualų principingumą ginant laisvės idealus. skaityti »

Sukurk savąjį aukojimo puslapį ir padėk UNICEF išgelbėti kiekvieno vaiko gyvenimą

Sukurdamas savo asmeninį ar įmonės aukojimo puslapį, Tu gali prisijungti prie UNICEF komandos ir suteikti vaikams specialaus proteinais prisotinto maisto taip būtino, kad jie išgyventų. skaityti »

Minime Gerų žinių dieną

Paskutinį gegužės penktadienį siūloma įtraukti į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą kaip Gerų žinių dieną. skaityti »

Jungtinių Tautų bibliotekoje baigti skaitmeninti Lietuvai svarbūs archyvai

Baigiant pirmąjį Lietuvos narystės Tautų Sąjungoje dokumentų skaitmeninimo etapą, Ženevoje surengtame susitikime aptartas Lietuvos indėlis į istorinio paveldo išsaugojimą, galimybės surengti dokumentų parodą ir pasidalyti patirtimi su kitų valstybių atstovais. skaityti »

Vaikams kišenpinigių neduoda tik trečdalis tėvų

Daugiau kaip pusė 5-9 m. amžiaus vaikų turi galimybę praktiškai mokytis, kaip elgtis su pinigais. „Danske Bank“ finansinio raštingumo tyrimo duomenys rodo, kad tik trečdalis tokio amžiaus vaikų negauna kišenpinigių. skaityti »

Per du mėnesius – šimtai elektroninių sutikimų donoro kortelei gauti

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad per du mėnesius sutikimą donoro kortelei gauti elektroniniu būdu jau pasirašė 746 žmonės. skaityti »