Ekonomikos fakultete atidaryta garsaus ekonomisto, Lietuvos lito atkūrimo idėjos autoriaus ir įgyvendintojo prof. Stasio Uosio auditorija.
Ekonomikos fakultete atidaryta garsaus ekonomisto, Lietuvos lito atkūrimo idėjos autoriaus ir įgyvendintojo prof. Stasio Uosio auditorija. Profesorius buvo ilgametis VU dėstytojas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, Sąjūdžio Seimo ir Lietuvos banko valdybos narys.
Auditorijos atidaryme dalyvavo gausus būrys svečių: buvę prof. S. Uosio kolegos, bendraminčiai, studentai ir, žinoma, šeimos nariai. Tai buvo dviguba šventė, nes kartu pristatyta prof. Meilės Jasienės ir Simonos Kairaitytės parengta monografija „Profesorius Stasys Uosis“. Atidaryme dalyvavusi profesoriaus anūkė patikino, kad senelis labai džiaugtųsi ir didžiuotųsi sulaukęs knygos apie save ir savo vardo auditorijos.
Prisiminimais apie be galo darbštų, ypač darbui atsidavusį ekonomistą dalijosi buvęs kolega Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas doc. Vladas Terleckas, buvęs profesoriaus studentas bankininkas, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas, taip pat signataras Vilius Baldišis, buvęs kolega iš Lietuvos banko dr. Marijonas Monkevičius. Įdomų pranešimą apie prof. S. Uosio nekonformistines įžvalgas dėl pinigų esmės parengė doc. dr. Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas. Jis prisiminė profesorių ir kaip savo dėstytoją, vadovavusį baigiamajam darbui. Anot doc. dr. S. Šiaudinio, profesorius nesistengė žūtbūt aplinkinių įtikinti savo idėjomis, tačiau jas mielai paaiškindavo susidomėjusiems. Buvusiam studentui labiausiai ir įsiminė tos akimirkos, kai sunkiai sekėsi suprasti tuomet naujoviškas profesoriaus mintis, kad pinigai savo esme yra kreditas – šiai idėjai suvokti prireikė laiko ir pastangų.
Auditorijos atidarymą inicijavo prof. Meilė Jasienė, kuri daug metų pažinojo prof. S. Uosį. „Jis buvo labai doras ir sąžiningas žmogus. Seniai buvo puoselėjama idėja atidaryti jo vardo auditoriją, o štai knygai medžiaga buvo renkama daugiau kaip dešimtmetį. Visus jo straipsnius labai gerai žinau – skaičiau po kelis sykius, bet kaskart visuomet atrandi kažką naujo“, – pasakojo prof. M. Jasienė.