Euro įvedimas gyventojus paskatino taupyti

Publikuota: 2015 m. kovo 13 d. penktadienis

Naująją valiutą mūsų šalies gyventojai sutiko ramiai, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Nors buvo tikėtasi, kad grynaisiais turimas lėšas gyventojai skubės išleisti vartojimo reikmėms, tačiau, artėjant euro įvedimui ir iš karto po jo, vartojimo mastas reikšmingai neišaugo. Ruošdamiesi eurui, gyventojai dažniau grynaisiais litais turimas santaupas nešė į sąskaitas finansų institucijose. Taip pat dėl gerų pastarojo meto vertybinių popierių rinkos rezultatų padidėjo ilgalaikio taupymo (investavimo) finansinių priemonių populiarumas.

Į  finansų institucijas sunešti grynieji ten ir užsibus

Metų pabaigoje sparčiai didėjo gyventojų santaupos finansų institucijose. Terminuotųjų ir neterminuotųjų indėlių sąskaitose laikomų lėšų vertė vien per paskutinius tris 2014 metų mėnesius išaugo 1,131 mlrd. eurų. Iš viso per metus indėlių vertė padidėjo 1,289 mlrd. eurų (14,8 proc.) palyginti su 2013 metais.

„Artėjant eurui, gyventojai siekė nemokamai ir patogiai pakeisti turimus litus. Būtent tai, o ne augusios pajamos, ir buvo pagrindinis veiksnys, didinęs indėlių sąskaitose esančias lėšas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, nors metų pabaigoje į sąskaitas suplaukė rekordiškai daug pinigų, nebuvo galima pasakyti, ar jie sąskaitose užsibus ilgai. Visgi sausio rezultatai leidžia manyti, kad bent jau dalis šių lėšų finansų institucijose užsibus ilgiau. Bendra indėlių – terminuotųjų ir neterminuotųjų – suma sausį ne sumažėjo, bet padidėjo, tai retas reiškinys šalies finansų institucijose. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo (328 mln. eurų), bet terminuotųjų padaugėjo labiau (360 mln. eurų). Sausį gyventojai sudarė daugiausiai 6–12 mėn. trukmės, o ne trumpiausio laikotarpio terminuotųjų indėlių sutarčių“, – sako ekspertė.

Daugiau dėmesio ilgalaikiam taupymui

Paskutinį 2014 m. ketvirtį sumokėtų investicinio ir kitų rūšių kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų vertė buvo maždaug penktadaliu didesnė negu atitinkamą 2013 m. laikotarpį.

„Įmokos pagal investicinio ar kitų rūšių kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis mažina apmokestinamąsias pajamas, tad metų gale gyventojai skuba pasinaudoti šia lengvata. Be to, šiais metais išaugusį gyvybės draudimo populiarumą lėmė dar keletas veiksnių: didesnės pajamos ir geresni būsimų pajamų lūkesčiai, noras atsikratyti grynųjų pinigų bei palankūs ankstesni investavimo priemonių rinkų rezultatai. Paskutinis veiksnys ir artimiausioje ateityje lems, ar ilgalaikio taupymo priemonės išliks populiarios“, – sako J. Varanauskienė.

Sprendžiant, ar dalį pajamų skirti investicijoms į vertybinių popierių rinkas, šeimos finansų ekspertė pataria atsižvelgti ne tik į paskutines tendencijas rinkose, bet ir į tai, kiek santaupų asmeniui reikės artimiausioje ateityje.

Euro įvedimas svarbiu vartojimo stimulu netapo

Tai, kad gyventojai nebuvo linkę grynuosius litus išleisti vartojimo reikmėms, patvirtina ne tik lėšų augimas indėlių sąskaitose ar aktyvus grynųjų litų keitimas į eurus prieš pat įvedant naująją valiutą ir iš karto po to, bet ir mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai.

Statistikos departamento duomenimis, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta 2014 m. gruodį, palyginti su 2013 m. gruodžiu padidėjo 4,3 proc., ne maisto – 9,9 procento. Šis augimas yra panašus į ankstesnių metų – 2013 m. gruodį, palyginti su 2012 m. gruodžiu, prekybos maisto prekėmis apyvarta augo 3,3 proc., ne maisto – 7,6 procento.

Pirmąjį mėnesį po euro įvedimo vartojimo augimo tempas sulėtėjo: maisto prekių apyvarta 2015 m. sausį buvo 0,9 proc. mažesnė, ne maisto – 3,9 proc. didesnė nei atitinkamą 2014 m. laikotarpį. Tačiau pajamos per metus veikiausiai padidėjo. Vartojimo galimybes šių metų pradžioje didino ir mažesnės būsto išlaikymo išlaidos.  Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė 60 kv. m ploto buto senos statybos nerenovuotame name mokėjimo už šilumą suma 2015 m. sausį buvo maždaug ketvirtadaliu (27,2 proc.) mažesnė negu prieš metus. „Nepaisant to, kad įvairūs rodikliai rodė, jog vartojimas šį sausį, palyginti su pernai metų atitinkamu mėnesiu, turėjo augti sparčiau, įvedus naują valiutą metų pradžioje gyventojai buvo linkę neišlaidauti, o, matyt, pratinosi prie naujų kainų ir pajamų dydžių. Visgi tikėtina, kad prisijaukinus eurą, vartojimas vėl augs proporcingai pajamoms“, – sako J. Varanauskienė.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgoje – Lietuvos duomenys

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (toliau – TAB) kartu su 52 šalių centriniais bankais ir centrinėmis pinigų institucijomis parengė ir šiandien skelbia naujausią pasaulio valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgą, kuri yra sudaroma kas trejus metus. skaityti »

Finansų ministerijoje aptartas investicinis klimatas šalyje

Finansų ministrė R. Budbergytė susitikime su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovu M. Katinu aptarė šalies investicinį klimatą esant dabartiniam neapibrėžtumui dėl Lietuvos socialinio modelio, ES struktūrinės paramos panaudojimą pritraukiant investuotojus į regionus bei finansinių technologijų (Fintech) plėtros spartinimą. skaityti »

82-oji IFLA generalinė konferencija: naujos tendencijos ir gairės

Rugpjūčio 13–19 dienomis Ohajo valstijoje esančiame Kolambuso mieste (Jungtinės Amerikos Valstijos) įvyko 82-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja. skaityti »

Šeštą kartą bus apdovanotas geriausias verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektas

Originaliais sprendimais pasižymintys inovatyvūs produktai šiais metais bus įvertinti jau šeštąjį kartą Ūkio ministerijos skelbiamame konkurse „Verslo ir mokslo partnerystė 2016“. skaityti »

Lietuvos pramonininkų konfederacijos direkcijai vadovaus Giedrė Švedienė

Nuo rugpjūčio 25-osios darbą pradeda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia verslininkus dalyvauti konkurse apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti

Ūkio ministerija kviečia verslininkus pristatyti savo pasiekimus apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti. Paraiškų, kurias įmonės gali teikti pagal 6 nominacijas, laukiama iki š. m. rugsėjo 9 d. skaityti »

Finansų ministrė: valstybės IT centralizavimo klausimą turime spręsti greičiau

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aptarė stringančius valstybės informacinių išteklių valdymo ir IT infrastruktūros konsolidavimo klausimus. skaityti »

Neskaitančius el. knygų vilios jų prenumerata

Beveik prieš metus startavusi lietuviškų el. knygų parduotuvė ir skaityklė išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ lietuviams pradėjo siūlyti el. knygų prenumeratą. skaityti »

Lietuvos lazerininkai kuria galingiausią pasaulyje lazerį

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ir Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Ekspla“ kartu su partneriais UAB „Šviesos konversija“ ir amerikiečiais „National Energetics Inc“ laimėjo finansavimą dviejuose „Extreme Light Infrastructure“ (ELI) projekto konkursuose. skaityti »

Teikiamos nemokamos konsultacijos dėl elektronikos atliekų tvarkymo

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) bei Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) suklaidintiems importuotojams pradėjo teikti nemokamas konsultacijas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir skaudžių pasekmių. skaityti »